Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sakė, kad referendumo surengimas prezidento rinkimų dieną garantuotų didesnį balsuotojų skaičių.

„Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ta papildoma diena per antrąjį prezidento rinkimų turą papildomai atneša apie 8 proc. naujų rinkėjų, vadinasi, 8 proc. daugiau yra tikėtina žmonių, Lietuvos piliečių galės dalyvauti referendume“, – antradienį sakė A. Širinskienė.

Jos teigimu, neturėtų kilti abejonių ir dėl balsavimo biuletenių saugumo, nes policija davė sutikimą, kad po pirmosios dienos neatidarytos dėžės su biuleteniais būtų saugomos policijos komisariatuose.

„Manau, kad mes pasitikime Lietuvos policija“, – sakė A. Širinskienė.

Antradienį po svarstymo pritarta Seimo nutarimo projektui, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo būtų surengtas kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai vyks prezidento rinkimų pirmas ir antras turai.

Už tai balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė 34 parlamentarai. Kad nutarimas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Antradienį Seimas atmetė liberalės Aušrinės Armonaitės pataisą, kad referendumas būtų rengiamas dvi dienas iš eilės.

„Nėra Europos Sąjungoje valstybės, aš bent jau tokios neradau, kuri organizuotų referendumą su dviejų savaičių pertrauka. (...) Negalime taisyklių konstruoti taip, kurios nulemtų vienokį ar kitokį referendumo rezultatą“, – teigė ji.

Seimo narės teigimu, siūlomas referendumas su dviejų savaičių pertrauka pažeistų referendumo nepertraukiamumo principą, neaišku, kaip dviem savaitėms būtų sustabdyta agitacija, kur būtų saugomi balsavimo biuleteniai.

A. Armonaitė priminė, kad šią problemą kelia ir konstitucinės teisės ekspertai.

Privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.

Imasi naujo Referendumo įstatymo

Seimas antradienį ėmėsi naujos redakcijos Referendumo įstatymo, kuriuo koreguojama referendumų organizavimo tvarka, vienas pakeitimų – ilginamas balsavimo laikas.

Naujos redakcijos įstatymo projektą parengė Seimo darbo grupė dėl referendumo dvigubos pilietybės įteisinimui. Už jos parengtą projektą po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 13 ir susilaikė 19 parlamentarų. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Pataisomis būtų nustatyta, kas galėtų vykdyti agitaciją, Seimui paskelbus referendumą. Pagal projektą, paskelbus privalomąjį referendumą, Seimas turėtų galimybę pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie priimamo klausimo svarbą valstybės gyvenimui.

Projekto iniciatoriai taip pat siūlo pailginti balsavimui skirtą laiką – balsavimas referendumo dieną vyktų nuo 7 iki 22 val. referendumo komisijos nurodytoje patalpoje. Šiuo metu balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 7 iki 20 valandos.

Pakeitimais būtų praplečiamas balsavimo vietų užsienyje skaičius sudarant galimybę steigti papildomus balsavimo punktus. Siūloma, kad sprendimą dėl kitų balsavimo vietų užsienyje tinkamumo referendumui vykdyti priimtų Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Vyriausiąja rinkimų komisija.

Seimas svarsto su kitų metų prezidento rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo per Konstitucijos pataisą.

Antradienį po svarstymo taip pat pritarta nutarimo projektui, kad referendumas būtų surengtas kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai numatyti prezidento rinkimų pirmas ir antras turai.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas neįvyktų dėl mažo aktyvumo.