Advokatas: pamiršo be piktos valios

Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus tenkino žodinis Seimo nario Mindaugo Basčio atsakymas, kad pažįsta buvusį KGB darbuotoją Piotrą Vojeiką, todėl daugiau nebuvo atliekamas joks tyrimas, sako parlamentaro gynėjas.

Antradienį Seimui pradėjus svarstyti apkaltos procedūrą prieš M. Bastį Juozas Gaudutis įrodinėjo, kad M. Bastys be piktos valios pamiršo nurodyti pažįstąs P. Vojeiką, nes nesuprato klausimo.

Būtent dėl to, kad nenurodė šios pažinties pildydamas VSD klausimyną dėl leidimo dirbti su visiškai slapta informacija, M. Bastys pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką. Dėl to jam dabar gresia prarasti Seimo nario mandatą.

„VSD pakako, kad patikrinant žodžiu M. Bastys nenuslėpė savo pažinties su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, todėl nebuvo reikalo tikrinti poligrafu“, – sakė J. Gaudutis.

Jis teigė, kad M. Bastys savo noru Lenkijoje buvo patikrintas melo detektoriumi, šis esą parodė, kad Lietuvos politikas nesuprato tinkamai klausimo ir atsakė į jį sąžiningai – taip, kaip manė, sąmoningai nieko neslėpė.

„Moksliškai pagrįsta, kad M. Bastys elgėsi teisingai ir sąmoningai neklaidino VSD“, – sakė advokatas.

Antradienį atsakydamas į kolegų klausimus M. Bastys tvirtino, kad klausimyno klausimas buvo klaidinantis. Dėl to jis su advokatu kreipėsi į lietuvių kalbos specialistą, ar Seimo narys galėjo nesuprasti klausimo.

„Mano supratimu, skliausteliuose turėjo būti įrašyta, kad tai apima ir buvusias valstybes, kurių jau šiandien nebėra, – KGB darbuotojus, žvalgybininkus, saugumo darbuotojus ir panašiai ir būtų viskas paprasta ir aišku“, – tvirtino Seimo narys.

M. Bastys aiškino susipainiojęs ir nenurodęs ryšių su sovietų KGB buvusiu darbuotoju P. Vojeika, nes anketoje klausta apie pažintis su užsienio valstybių žvalgybų esamais ar buvusiais darbuotojais, o Sovietų Sąjunga kaip valstybė nebeegzistuoja.

Anot Seimo nario, skaitant klausimą apie buvusius užsienio žvalgybos darbuotojus į galvą neateina, kad jis apima ir buvusių valstybių žvalgybininkus.

Jis taip pat pareiškė, jog VSD privalėjo jį perspėti, jeigu matė, kad jo bendravimas su tam tikrais žmonėmis kelia grėsmę valstybei.

„Aš bendravau su Lietuvos Respublikos piliečiais, man nekilo jokių abejonių dėl šių piliečių, aš kitos informacijos neturėjau, ja galėjo disponuoti tik tarnybos“, – teigė M. Bastys.

J. Gaudutis kalbėjo, kad nenustatyta, jog M. Bastys būtų buvęs užverbuotas užsienio žvalgybų ar kad jis būtų perdavęs P. Vojeikai kokių nors svarbių dokumentų ar pan.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė teigė negalinti suprasti, kodėl M. Bastys bendravo su P. Vojeika, žinodamas, kad šis anksčiau dirbo KGB.

„Ar tikite, kad yra buvusių kagėbistų?“ – teiravosi ji.

„Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat ir buvęs KGB darbuotojas, yra Lietuvos piliečiai, jie čia gyvena, čia dirba. Man, kaip Seimo nariui, nėra galimybės atsisakyti ar ignoruoti. Aš nebendravau nuolat, buvo keli epizodiniai susitikimai. Aš asmeniškai tų susitikimų neieškojau“, – teigė M. Bastys.

„Aš turiu atstovauti visiems, kaip Žmogaus teisių komiteto narys turiu bendrauti ir su esamais, ir su buvusiais nusikaltėliais“, – pridūrė politikas.

Jis taip pat pabrėžė, kad dabar laikosi VSD rekomendacijos nebendrauti su tam tikrais pažįstamais asmenimis.

Seimo narys prisipažino svarstęs, ar pačiam nepasitraukti iš parlamento, bet esą jį perkalbėjo rinkėjai.

„Galvojau, kad reikėtų atsisakyti mandato, bet rinkėjai, kurie mane renka ne pirmą kadenciją, prašė, kad nedėčiau mandato“, – tvirtino M. Bastys.

Antradienį kalbėdamas dėl balsavimo motyvų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad M. Basčio versijos jau paneigtos.

„Šiuo atveju P. Vojeika atstovavo „Rosatom“ interesams, jis nebuvo paprastas žmogus, paprastas pilietis (...) M. Bastys tą žinojo ir padėjo jam ir kitiems įgyvendinti tuos interesus. Nustatyti šeši atvejai, kai M. Bastys klaidino, maskavo savo veiklą, tai patvirtina įslaptinta informacija, buvo kuriamos versijos, kaip pateisinti savo pažintį su tais žmonėmis. Tas taip pat matyti medžiagoje“, – teigė V. Bakas.

Jis pabrėžė, kad M. Bastį dėl pavojingų ryšių įspėjo ir tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius.

„Surinkti įrodymai, kad M. Bastys suprato savo ryšių pavojingumą ir kūrė planus, kaip juos nuslėpti. Vėliau siekė aukščiausių postų valstybėje, siekė susipažinti su valstybės paslaptimis“, – teigė V. Bakas.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis užtarė kolegą, sakydamas, jog jis galėjo nežinoti, kad bendrauja su agentu.

„Gal ir aš ne kartą esu susitikęs su žmogumi, kurį pažįstu, o jis yra KGB agentas?“ – svarstė P. Gražulis. 

„Ar galima žinoti? Juk agentai yra visi slapti“, – tvirtino jis.

Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad šis politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

Apkalta M. Basčiui buvo inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Tačiau šie veiksmai padaryti anksčiau nei 2016 metų lapkritis, kai M. Bastys davė naujausią parlamentaro priesaiką.

Šių ryšių pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pernai kovą atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.

Anksčiau tyrimą dėl M. Basčio ryšių atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jis padarė išvadą, kad politikas veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. Šioms išvadoms pritarė ir Seimas.

M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje – ji apima Šakius ir kelias Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkes.

Kilus skandalui dėl ryšių su Rusija M. Bastys sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.

Kad būtų panaikintas Seimo nario mandatas, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.