Parlamentas 85 balsais „už“, trims parlamentarams buvus „prieš“ ir 17 susilaikius pritarė pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui (VVSK) projektą atmesti. Didesnė dalis VVSK narių projektą pasiūlė atmesti argumentuodami galima prieštara Konstitucijai ir jos apsaugos silpninimu.

Už atmetimą balsavo konservatoriai, liberalai, „tvarkiečiai“, socialdemokratai, didžioji dalis „valstiečių“ frakcijos, prieš buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parlamentarai ir septyni „valstiečiai“, o socialdarbiečių balsai pasiskirstė abejose pusėse.

„Valstiečių“ atstovės Agnės Širinskienės parengtu projektu siūlyta mažinti kartelę Konstitucijos pirmojo ir keturioliktojo skirsnio pataisoms, kad jų pakeitimui užtektų, jog už tai balsuotų daugiau kaip pusė dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip du penktadaliai visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Šiuo metu Konstitucijos pirmasis ir keturioliktas skirsnis keičiami tik pusės visų rinkimų teisę turinčių piliečių valia. Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.

Kartelę referendumui siūlyta mažinti rengiantis referendumui dėl dvigubos pilietybės. Išplėsti dvigubos pilietybės institutą prašo išeiviai, tačiau jie baiminasi, kad referendume nepavyktų pakeisti Konstitucijos dėl mažo aktyvumo.

Seimo ketinimus mažinti balsų kartelę didesnę apsaugą šiuo metu turintiems Konstitucijos skirsniams kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė patvirtino, kad įstatymą, atveriantį kelią lengvesniam pamatinių Konstitucijos nuostatų keitimui, šalies vadovė vetuotų.

Šalies vadovė jau vetavo pataisas, kurios išimtį dėl mažesnės kartelės darė išskirtinai pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos 12 straipsniui. Seimas tokiam prezidentės veto pritarė.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės paskelbtas kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai planuojami prezidento rinkimų pirmas ir antras turai. Šio nutarimo galiojimas sustabdytas, kol Konstitucinis Teismas įvertins, ar balsavimas su dviejų dienų pertrauka neprieštarauja Konstitucijai.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.