„Šis balsavimas dar kartą parodė, kad stipriausios Lietuvoje yra dvi partijos: medžiotojų bei urėdų“, - BNS teigė S.Skvernelis. Jo komentarą perdavė atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas penktadienį pritarė liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymui, jog vietoje 42-jų veiktų 15-25 urėdijos.

Už tokį variantą balsavo šeši komiteto nariai - „valstietis“ Kęstutis Bacvinka ir po vieną socialdemokratą, liberalą, tvarkietį, konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės narį. Prieš buvo trys „valstiečiai“ ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pagal Vyriausybės siūlomą modelį, visus valstybinius miškus valdytų valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Vyriausybė teigia, kad tai leis efektyviau valdyti išteklius ir taupyti šalies lėšas.

Kritikai, įskaitant koalicijos partnerius socialdemokratus, teigia, jog vienos įmonės steigimas gali pakenkti smulkiam verslui regionuose.

Ministras: urėdijų pertvarka bus įgyvendinta

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui nepritarus Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų reformos scenarijui, aplinkos ministras Kęstutis Navickas pareiškė, kad reformos priešininkai toliau bando pasiekti, kad pertvarkos nebūtų. Tačiau jis tikina, kad pertvarka bus įgyvendinta dar šios Vyriausybės.

„Vertinu taip, kad kas ir buvo siekiama reformos priešininkų - pralaukti šitą kadenciją, dabar akivaizdžiai ir terminas uždėtas (2020 metai - BNS)“, - Seime žurnalistams teigė ministras.

K.Navickas tikisi, kad urėdijų reforma įvyks, dar dirbant šios kadencijos Seimui.

Jis apgailestavo, kad komiteto patvirtintas pertvarkos variantas nenumato saugiklių, kurie leistų išsaugoti miško darbuotojus, kurie mažinant urėdijų skaičių, galės būti atleisti.

„Tam variante, kuris buvo pateiktas Vyriausybės, buvo įdėta kaip saugiklis, kad restruktūrizavimas vyks išvengiant atleidimo lapelių“, - teigė ministras.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininke Inga Ruginienė tvirtino, kad miškininkai nesijaučia „nei laimėję, nei pralaimėję“.

„Tai yra atidavimas visko į Vyriausybės rankas - tai pagaliau suteikiamas šansas parodyti, kaip vykdomas socialinis dialogas, nes tai, kad vyko per šį pusmetį, buvo siaubas - darbuotojai buvo priversti išeiti į gatves ir streikuoti“, - teigė I.Ruginienė.

Komitetas penktadienį pritarė liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymui reformą įgyvendinti dviem etapais.

Komiteto vadovo „valstietis“ Kęstutis Mažeika apgailestavo, kad Vyriausybės projektui nepritarta, nors į jį buvo pasiūlyta daug kompromisų, sudėti saugikliai miškininkams.

„Turime tokį signalą, kad urėdų partija vis dar veikia“, - teigė jis.

Opozicijos atstovų pataisa, kuriai pritarė Aplinkos apsaugos komitetas, numato, kad iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėtų būti sustambintos, sumažinant jų skaičių nuo 42 iki 15-25 - jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha), o nuo 2020 metų jų plotą nustatytų Vyriausybė. Tais metais įvyks nauji Seimo rinkimai, todėl metų pabaigoje jau dirbs nauja Vyriausybė.

Pagal Vyriausybės siūlomą modelį, visus valstybinius miškus valdytų valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.

R. Karbauskis sieks pakartotinio balsavimo komitete

Seimo Aplinkos komiteto nariai, balsuodami dėl opozicijos pasiūlyto urėdijų reformos varianto, neišvengė interesų konflikto, todėl bus siekiama pakartotinio balsavimo komitete, sako „valstiečių“ frakcijos ir partijos vadovas Ramūnas Karbauskis.

Jo nuomone, nusišalinti nuo sprendimo turėjo ir vienintelis opozicijos pasiūlymą komitete palaikęs „valstietis“, buvęs girininkas Kęstutis Bacvinka.

„Man tai kelia labai didelį klausimą, nes šitas žmogus (K.Bacvinka – BNS) negalėjo balsuoti, jis turėjo nusišalinti, nes jis yra tiesiogiai susijęs su tuo klausimu. Čia jau bet kokiu atveju Etikos ir procedūrų komisija tai nagrinės, po to mes ir partijoje nagrinėsime. Tai akivaizdu, nes jis buvęs miškininkas, urėdas, dirbęs urėdijoje žmogus, iš ten atėjęs į Seimą (...), bet kažkodėl jis atėjo ir balsavo“, – penktadienį BNS sakė R.Karbauskis.

Pasak jo, su K.Bacvinka bandė susisiekti ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir premjeras Saulius Skvernelis, tačiau komiteto narys į skambučius nuo vakar neatsakė.

R.Karbauskio nuomone, dėl galimo interesų konflikto negalėjo balsuoti ir kiti komiteto nariai, tačiau neįvardijo kurie.

„Mes nagrinėjame informaciją, kas turi verslą, susijusį su mediena, mums kyla klausimas ir dėl medžiotojų, medžiojančių už urėdijų pinigus (...), tad jei kas nors dabar labai džiaugiasi, tai manau, kad neilgai, nes paaiškėjus tam faktui, tai net nekelia abejonių, kad tai yra interesų konfliktas, bus iš naujo balsuojama. Matyt, ir tada pakaitinis Seimo narys nebus veikiamas jokių interesų“, – tikino „valstiečių“ seniūnas.

Už opozicijos atstovų siūlymą, kuris išsaugotų 15–25 urėdijas, kartu nuo 2020-ųjų perduodant urėdijų plotą nustatyti Vyriausybei, balsavo šeši komiteto nariai: „valstietis“ Kęstutis Bacvinka ir po vieną socialdemokratą, liberalą, „tvarkietį“, konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės narį, o prieš - keturi: trys „valstiečiai“ ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

R.Karbauskis sakė, kad K.Bacvinką pavaduojantis narys Aplinkos apsaugos komitete yra valstietis Kęstutis Smirnovas. R.Karbauskio skaičiavimais, K.Smirnovui balsuojant prieš opozicijos reformos variantą, balsai būtų pasiskirstę po lygiai, lemiamas būtų komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos balsas. Jis penktadienį nepritarė opozicijos siūlymui.