Antru bandymu

Policijos generalinis komisaras, vidaus reikalų ministras, premjeras – S.Skvernelio karjera įspūdinga, tačiau ne ką mažiau gali stebinti ir jo bičiulių atsiradimas kai kuriuose šiltuose postuose.

2011 m. vasarį atsistatydinus policijos generaliniam komisarui Vizgirdui Telyčėnui, kuris tokį sprendimą priėmė po Trakų policijos vyresniojo patrulio girto Sigito Šostako padarytos kelių žmonių žūtį sukėlusios avarijos, naujuoju Policijos departamento (PD) vadovu buvo paskirtas S.Skvernelis. V.Telyčėnas yra prasitaręs, kad į šias pareigas savo vieną iš trijų pavaduotojų Prezidentei ir tuomečiam vidaus reikalų ministrui pasiūlė būtent jis.

Jei iki to laiko PD paprastai vadovaudavo patyrę kriminalistai, S.Skvernelis buvo išimtis – tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą baigęs ir mechanikos inžinieriaus diplomą gavęs vyras karjerą policijoje pradėjo būdamas vadinamuoju keliuku – Trakų rajono kelių policijos komisaru inspektoriumi. Nepaisant gauto papeikimo, S.Skvernelis kilo karjeros laiptais, tačiau keliuku tebebuvo – prieš 2008 m. jį paskiriant policijos generalinio komisaro pavaduotoju, jis vadovavo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai.

Tapęs PD vadovu, į atsilaisvinusią pavaduotojo kėdę paskiriamas PD Viešosios policijos valdybos viršininkas, anksčiau taip pat dirbęs Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyboje pavaduotoju keliukas Renatas Požėla.

2014 m. lapkričio 5 d. visuomenei buvo pateikta staigmena: naujuoju vidaus reikalų ministru itin skubiai paskirtas policijos generalinis komisaras S.Skvernelis. Apie tai, kad jis gali užimti šias pareigas tuometis premjeras Algirdas Butkevičius užsiminė po Vyriausybės posėdžio, o nepraėjus nė dviem valandoms Prezidentės Dalios Grybauskaitės Spaudos tarnyba pranešė, kad S.Skvernelis jau paskirtas.

Po kelių dienų viešai išplatinama informacija, kad S.Skvernelio vietą PD užims ne kas kitas kaip R.Požėla. Deja, Seime kilus diskusijoms, kas – Prezidentė ar Vyriausybė turėtų skirti PD vadovą, R.Požėlos kandidatūra atmetama. Tačiau rokiruotė su R.Požėla pavyksta po kelių mėnesių – ministras S.Skvernelis buvusį savo pavaldinį paskiria Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) viršininku.

"Manau, kad VSAT reikia pokyčių, veržlumo, naujo požiūrio, vidinių reformų, juo labiau kad iš tikrųjų tai ypač svarbi taryba vertinant iš šios dienos pozicijų, t.y. geopolitinės situacijos. Manau, naujasis vadovas tikrai su tais iššūkiais susidoros, suburdamas kolektyvą, komandą ir darydamas struktūros vidinius pokyčius", – tuomet priežastis, kodėl pasirinko būtent R.Požėlą, aiškino S.Skvernelis.

Šiltos vietos

S.Skverneliui tapus vidaus reikalų ministru, 2015 m. sausį paskelbiamas konkursas ministerijos kanclerio pareigoms užimti. Iš viso dokumentus dalyvauti atrankoje buvo pateikę trylika asmenų, o baigiamajame konkurso etape dalyvavo septyni pretendentai, keturi jų paskutiniajame etape nesurinko minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus. Nugalėtoju tapo buvęs S.Skvernelio pavaldinys, PD generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis. Policijos sistemoje jis ėjo įvairias pareigas, vienu metu buvo Kelių policijos rinktinės komisaras.

Beje, šio konkurso vertinimo komisijos pirmininku buvo vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Kad jis S.Skverneliui nesvetimas, galima daryti prielaidą iš fakto, kad 2016 m. viceministras atsistatydino, kai vietoj atsistatydinusio ir į Seimo rinkimų traukinį ketinančio lipti S.Skvernelio vidaus reikalų ministru buvo paskirtas Tomas Žilinskas. Viena iš atsistatydinimo priežasčių galėjo būti ir tuomet S.Skvernelio išreikštas neigiamas požiūris į T.Žilinską: "Kai baigęs atašė kadenciją Lietuvos atstovybėje ES T.Žilinskas nusprendė, kad nori vadovauti Viešojo saugumo politikos departamentui, ši pozicija dar buvo užimta. Departamentui tuo metu vadovavo profesorius Alvydas Šakočius, bet T.Žilinskas su tuomečiu ministru R.Palaičiu savo tikslą pasiekė." Vis dėlto ateitis bylos, kad S.Skvernelis eilinį kartą gali keisti nuomonę.

Dėl šeiminio verslo nevienareikšmiškai vertinamas E.Jankevičius be darbo neliko – premjeras S.Skvernelis jį pasikvietė patarėju.

Desantas į geležinkelius

S.Skverneliui vadovaujant PD, Imuniteto valdybos viršininku buvo paskirtas Donatas Malaškevičius. Būtent ši tarnyba bene labiausiai pasižymėjo per ikiteisminį tyrimą, kuriame buvęs S.Skvernelio pavaduotojas Visvaldas Račkauskas ir dar keli kriminalistai buvo kaltinti tarnybiniu aplaidumu – neužkirtę kelio Drąsiaus Kedžio surengtoms žudynėms Kaune, nors apie tokius ketinimus žinojo.

Aukščiausiasis Teismas, kaip ir kitų pakopų teismai, nepatikėjo Imuniteto tarnybos surinktais įrodymais ir visus teisiamuosius išteisino. Nepaisant to, D.Malaškevičius šoktelėjo karjeros laiptais – buvo paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Šių metų vasarį jis buvo paskirtas Vyriausybės pirmuoju vicekancleriu, o netrukus buvo įdarbintas "Lietuvos geležinkeliuose", kur vadovauja Pirkimų centrui.

Galima spėti, kad premjeru tapusio S.Skvernelio nuomonė pasikeitė ir apie buvusį jo įpėdinį T.Žilinską. Buvęs vidaus reikalų ministras dabar pluša "Lietuvos geležinkeliuose", yra Vidaus administravimo ir saugos departamento Eismo saugos skyriaus viršininko pavaduotojas.

Ministerijoje – savi?

Faktai verčia daryti prielaidą, kad vienos pagrindinių ministerijų – Vidaus reikalų vadovų komanda yra suformuota vargu ar ne be premjero asmeninės iniciatyvos. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas yra dėstęs M.Romerio universitete. Čia 2005 m. magistro diplomą gavo S.Skvernelis, šioje aukštojoje mokykloje yra dėstęs studentams. Pamąstymų kelia ir faktas, kad E.Misiūnas ministru sutiko tapti atsisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo mantijos. Būtent tokių pareigų siekia ne vienas teisininkas, o paskirti teisėjais pareigas labiau už bet ką vertina.

Naujo ministro komandą papildė buvęs M.Romerio universiteto dėstytojas, buvęs Kauno miesto apylinkės teisėjas, o 2016 m. – PD vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas, paskirtas viceministru. Į viceministro kėdę pasodintas buvęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Česlovas Mulma.

Pastarasis savo biografijoje teigia darbinę karjerą pradėjęs 1998 m., dirbęs kriminalinėje policijoje, tačiau nepapildo, kad vairuotoju. Č.Mulmos vadovaujamas komisariatas buvo nuskambėjęs 2011 m., kai Kauno prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šio komisariato kelių pareigūnų neteisėtų veiksmų renkant duomenis apie kelis fizinius asmenis.

Kova su pavaldiniu

Būdamas vidaus reikalų ministru, S.Skvernelis neslėpė ieškantis būdų, kaip atsikratyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Kęstučio Jucevičiaus. Pastarasis, būdamas pavaldus ministrui, savanoriškai nesutiko atsistatydinti, o ministras nerasdavo teisinių priemonių pavaldinį atleisti. Kova pasiekė kulminaciją, kai S.Skvernelis įsakymu sumažino šio pareigūno kvalifikacinę kategoriją ir įpareigojo iš naujo įvertinti jo kvalifikaciją. Deja, teismas įsakymą panaikino, o S.Skvernelis ministru jau nebebuvo.

S.Skverneliui tapus premjeru, pasibaigė K.Jucevičiaus penkerių metų kadencija. Vidaus reikalų ministras buvo paskelbęs konkursą šioms pareigoms užimti. Netrukus teko konkursą atšaukti. Mat Vyriausybė balandžio 26 d. priėmė nutarimą ir pateikė Seimui įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad FNTT direktorius į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

Šiuo metu galiojančio įstatymo nustatyta tarnybos direktorių penkeriems metams į pareigas Vidaus tarnybos statute nustatytos atrankos būdu skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras. Statute nustatyta, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus penkeriems metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Taigi, Seimui sutikus su Vyriausybės teikiamu projektu, vidaus reikalų ministras jau nebegalės vienasmeniškai pasirinkti FNTT direktoriaus – jį skirs Vyriausybė. Tikėtina – dar S.Skvernelio vadovaujama.