Šalies vidaus pajėgos pasirengusios talkinti kariuomenei ginant šalį nekonvenciniame kare, tačiau pareigūnus dar būtina aprūpinti tinkamomis priemonėmis, sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Interviu BNS ministras tvirtina neskirsiantis viceministrų pagal politinę liniją, o ieškosiantis kompetetingų specialistų, tačiau kol kas jam tinkantys kandidatai į šias pareigas neina baimindamiesi sunkumų ieškant kito darbo. Jis taip pat tikino skirsiantis dėmesį vidaus pajėgoms pasirengti nekonvencinio karo grėsmėms, sieksiantis didesnio tarnybų veiksmų koordinavimo.

- Kokias reformas vykdysite ministerijai pavaldžiose įstaigose, ką siūlysite jungti, ko atsisakyti?

- Didelių reformų čia ir dabar niekas nedarys. Iš kito taško noriu įsigilinti į visas problemas, ne tik į statutinės tarnybos, nors tai turbūt yra viena pagrindinė ministerijos dalių. Bus suburti ekspertai, kurie kolegialiai įvertins keletą faktų: ministerijos veiklos sritis, apimtis, įstaigas, kurios dalyvauja. Norime pirmiausia pažiūrėti, ar visa tai, ką daro VRM, ar visas tas funkcijas ji tikrai turėtų atlikti. Kada atliksime visą analizę, pasižiūrėsime realią situaciją, bus priimamas vienas ar kitas sprendimas - tai natūralu, nes yra pakankamai gremėzdiška struktūra, o norėtųsi, kad ji veiktų efektyviai, kad nebūtų išpūstas valdymo aparatas. Tai atitinka ir Vyriausybės lūkesčius.

Vienas pirminių uždavinių - turime konsoliduoti pajėgas, veikiančias viešojo saugumo srityje. Tai yra ir policija, ir Viešojo saugumo tarnyba, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kad tikrai būtų galima tuos žmogiškuosius resursus išnaudoti konsoliduotai žmonių saugumui padidinti. Turbūt piliečiui nėra labai didelio skirtumo, jei jam reikalinga pagalba, kas pirmas privažiuos - ar pasienietis, ar policininkas, ar viešojo saugumo tarnyba, kuri yra specialios paskirties įstaiga, bet kasdienėje veikloje yra per mažai išnaudojama.

Rinksimės su šių tarnybų, ministerijos departamentų vadovais, darysime žingsnius, matyt, dviem kryptimis: norime padaryti bendrą įsakymą, kad būtų nustatyti prioritetai, jog tais atvejais, kada žmogaus gyvybei ir sveikatai gresia pavojus, visų tarnybų reagavimas būtų būtent šį įvykį tiems, kas yra arčiausiai. Kitu atveju, norint tinkamai reaguoti tiek pasieniečiams į policijos iškvietimą, tiek policininkams į pasieniečių iškvietimą, į sienos pažeidimą, kontrabandininkų sulaikymą reikia turėti ir kompetencijos. Tad mes priimsime sprendimą, kad einama sinergijos keliu, pažiūrėsime, kokių žinių trūksta, kad būtų galima reaguoti į pažeidimus, kad kiekvieną dieną tiek pasieniečiai, tiek policijos budėtojai matytų, kokios pajėgos yra, kuo disponuoja valstybė.

Kalbant apie Viešojo saugumo tarnybą - jiems kol kas nėra tokios funkcijos numatytos, jei jie sulaiko pažeidėją. Jie jį pristato į policiją. Manau, kad reikėtų jiems šiek tiek kompetenciją išplėsti, kad jie galėtų surašyti patys protokolą, įvesti į mūsų registrą ir sėkmingai darbuotis. Svarbu jų nelaikyti kareivinėse - juos galima kasdien išnaudoti ir padedant pasieniui, tiek policijai, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, ugniagesiams-gelbėtojams gelbėjimo darbuose. Apie mechaninį sujungimą kalbos nėra, bet per funkcinę sinergiją tai bus daroma.

- Ką darysite su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)?

- Dėl FNTT situacija paprasta - yra Vyriausybės programa. Aš manau, jei rašoma rinkimų programa, kuri po to virsta koalicine Vyriausybės programa, ji skirta ne rinkėjui apgauti, kad gautum balsus. Tie darbai, kurie yra įrašyti, jie privalo būti padaryti. Šioje vietoje ta nuostata yra numatyta - arba ji turi būti pakeista, arba įgyvendinta. Šiandien, aš manau, mes skubiai nieko nedarysime. (...) Konsoliduoti funkcijas šioje srityje reikia, bet tikrai nebus daroma staigių sprendimų, kad FNTT jungiama prie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), tai tikrai tokių dalykų nebus. Mes susėsime ir išanalizuosime, kad valstybėje esantys resursai ir įstaigos nedubliuotų viena kitos funkcijų.

Kalbant apie kriminalinės žvalgybos subjektus, kurių yra pakankamai daug, galbūt ir per daug, jie dirba nekoordinuodami veiksmų, su tais pačiais objektais: pasieniečiai gaudo grupuotę, FNTT ir policija. To neturi būti.

- Kaip vertinate informaciją dėl FNTT vadovo Kęstučio Jucevičiaus galbūt neteisėtų veiksmų, prokurorų pradėtą ir nutrauktą tyrimą?

- Tą informaciją vertinu pakankamai rimtai, nes negali būti abejonių dėl tokio rango pareigūnų patikimumo ir pasitikėjimo jais. Tačiau noriu išsiaiškinti, kokiais pagrindais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes galimas nutraukimas yra įvairus. Noriu išsiaiškinti ramiai - yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir, galvoju, kiek jos galima atskleisti, kas numatyta įstatyme ar Generalinės prokuratūros leidimu, mūsų generalinė inspektorė, mes pasižiūrėsime.

Vadovo personalija neturi kenkti tarnybai - neturi būti toks modelis, kad jei vadovas negali dirbti, tai jo klausimą spręskime visos tarnybos arba padalinio sąskaita, reformuodami, reorganizuodami.