„Mes sakome, kad pokyčiai reikalingi kelti kokybę, kad čia būtų prestižiniai universitetai. Galiausiai, mes pasakome, kad įgyvendinus reformą bus nemokamos bakalauro studijos. Tai čia yra nusivylimas šioje vietoje? Aš tikrai nesuprantu, kodėl reikia taip vertinti aukštojo mokslo reformą. Kad nepatinka ji, tai taip – dabar irgi faktai paaiškėjo, kad universitetai sugeba po 40 tūkst. eurų išleisti savo antireforminių nuostatų viešinimui žiniasklaidoje. Kodėl taip daroma?“ – paklaustas, ar mano einantis teisingu keliu, LRT radijui antradienį sakė premjeras.

Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė Žinių radijui teigė, kad matomos tendencijos aukštojo mokslo srityje yra teigiamos, „nes taip, kaip buvo iki šiol būti nebegali ir judėti į priekį yra būtina“.

„Aukštosios mokyklos pradėjo kalbėtis tarpusavyje ir kalbasi jau keldamos kokybės principus aukščiau savų interesų ir tai tikrai džiugina“, – pastebėjo prezidentės patarėja.

Seimas šiuo metu svarsto universitetų tinklo pertvarkos planą. Palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu, šis planas parlamente koreguojamas. Premjeras S.Skvernelis ir švietimo  ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtina, kad šios korekcijos nereiškia, jog atsisakoma esminių principų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo. Pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais. Šis siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.

Ankstesniame Vyriausybės plane buvo konkrečiai nurodyta, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.