Būtent tikslai, o ne būsimi darbai. Programoje yra daugybė siekiamybių, tačiau mažoka konkrečių planų, kaip jie bus įgyvendinti. Vyriausybė daug ko ketina siekti, tačiau kol kas nežinia kaip. Apie vyriausybės programą – pokalbis su paskirtuoju ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.

– Pone Skverneli, pradėkime nuo to, nuo ko jūsų politinė dauguma pradėjo – nuo embrionų šaldymo draudimo, sukėlusio didelį triukšmą. Pirmas darbas, suprask, prioritetų prioritetas. Nejaugi nėra nieko svarbesnio nei lįsti ten, kur jau viskas ir taip sureguliuota?

– Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 15 metų nebuvo, galų gale, jis buvo priimtas. Dabar atsiranda staigus noras daryti intervenciją, kad ir kai kuriais kilniais tikslais. Aš pritarčiau, kad įstatymu turėtų būti reguliuojama, kas bus daroma su užšaldytu embrionu po to. Yra argumentų neleisti jų išvežti iš šalies, bet mes kalbame apie gydymą. Nemanau, kad yra teisinga sakyti, jog mes visus pacientus nuo vienos ar kitos ligos gydysime būtent taip, nepriklausomai nuo individualaus poreikio, diagnozės. Būkime atviri, įstatymo pataisos atsirado ir dėl moralinių, vertybinių apsisprendimų. Bet aš manau, kad dabartinėje situacijoje, kai mažas gimstamumas, kai 50 tūkstančių šeimų negali susilaukti vaikų, valstybė turi sudaryti visas sąlygas. Jei yra alternatyvos, jas turi pasirinkti pacientas, bet sakyti, kad vienas metodas yra geresnis, o kitas blogesnis, nėra teisinga. Tokios nuostatos aš laikiausi ir laikysiuosi. 

– Jūs užsiminėte apie embrionų eksportą, tačiau neegzistuojančių problemų sprendimas yra viso labo veiklos imitavimas. Mes neturime nei vieno įrodymo, kad kažkas Lietuvoje embrionus eksportuoja, pardavinėja. Kam spręsti problemas, kurių nėra? Juk yra šimtai problemų, apie kurias visi žino?

– Daliai visuomenės tai yra problema, kiekvienas Seimo narys gavo įvairiausių nuomonių. Labai dažnai teisinis reguliavimas reikalingas užbėgant įvykiams už akių, nes po to taip pat sulaukiama priekaištų, kodėl nebuvo pagalvota apie galimybę daryti  tam tikras neteisėtas veikas. Noras taisyti šią dalį, mano manymu, logiškas. Tačiau dėl intencijų, kurios buvo kilusios ir sukėlė sąmyšį, nemanau, kad tai teisingas kelias.

– Ar tai neparodė, kad naujoji dauguma, kurios dalimi ir jūs esate, yra labai lengvai sugundoma ir suviliojama įvairių žmonių idėjomis ar pseudoidėjomis? Įstatymo pataisos neatrodė kaip kritiškai mąstančios bendruomenės sprendimas, nes argumentai buvo tik iš vienos pusės, jais ir buvo vadovaujamasis. Veikiau buvo panašu į bandą, kurią kažkas suviliojo. Ką manote?

Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis              K.Kavolėlio/BFL nuotr.

– Ne, aš tuos žmones labai gerai pažįstu, jų negalima taip vadinti. Tai yra kritiškai mąstantys žmonės. Rengiant rinkimų programą tie dalykai buvo aptarti, buvo įvairiausių nuomonių. Buvo nutarta leisti kiekvienam apsispręsti pagal savo įsitikinimus, argumentus, kuriuos išgirstame. Dalis frakcijos narių, kuriems tai labai svarbu, sugebėjo surinkti parašus, kad įstatymo pataisos atsirastų. Tačiau kiekvienas Seimo narys pats sprendžia, kaip jam balsuoti. Koalicijos sutartyje šis klausimas taip pat nėra suderintas ir paliktas spręsti laisvai kiekvienam Seimo nariui.