„Seimas ir Valstybės Dūma – struktūros, kurios turi didelę įtaką mūsų santykių atmosferai, visi suprantame, kad šiuo metu tie santykiai nėra geriausi, todėl gal ir verta pradėti nuo to, kad pagalvotume apie atmosferą, ją pakoreguotume ir sukurtume palankesnes sąlygas tarpusavio dialogui“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu žurnalistams sakė ambasadorius.

Jis teigė, kad Rusijos noras – turėti patikimą, nuspėjamą ir geranorišką partnerį bei kaimyną.

„Sutarėme, kad turime rezervo bendradarbiauti mūsų deputatams. Tarp mūsų parlamentų jau seniai jokių kontaktų nebuvo dėl suprantamų priežasčių. Mane informavo, kad Seime sudaryta Tarpparlamentinių ryšių grupė su Rusijos Federacija (...) Tokios grupės sukūrimą vertiname labai pozityviai. Maskvai perduosiu, kad ir mes turėtume paskubėti su analogiškos grupės steigimu Valstybės Dūmoje ir organizuoti mūsų parlamentarų susitikimą, dėl ko, manau, sutarėme“, – teigė A.Udalcovas.

Anot jo, Rusijos Dūmoje tokia grupė galėtų būti įkurta artimiausiomis savaitėmis, mėnesiais.

Diplomatas pabrėžė, kad valstybių santykiai būtų normalūs, būtini kontaktai.

„Žmonių, diplomatų, deputatų, valdininkų kontaktai padėtų mums geriau suprasti vienas kito požiūrį ir rasti sąlyčio taškų“, – sakė jis.

Seimo pirmininko patarėjas užsienio politikais klausimais Kęstutis Kudzmanas teigė, kad per pokalbį su Rusijos ambasadoriumi išsakytas rūpestis dėl branduolinio saugumo, skirtingi taikomi branduolinio saugumo standartai Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ statomose elektrinėse Vengrijoje, Suomijoje ir Baltarusijoje.

„Mums kelia nerimą kaimynystėje „Rosatom“ statoma elektrinė. Tai ne tik regioninio saugumo klausimas“, – sakė K.Kudzmanas.

V.Pranckietis su A.Udalcovu taip pat aptarė padėtį Rytų Ukrainoje, Minsko susitarimų įgyvendinimą, kalbėta apie Europos Sąjungos taikomas sankcijas Rusijai.

Anot Seimo Spaudos tarnybos, artėjant Sausio 13-osios minėjimui Seimo pirmininkas Rusijos ambasadoriui priminė, kad pusė milijono Rusijos gyventojų 1991 metais Maskvoje palaikė Lietuvą ir išreiškė ambasadoriui susirūpinimą dėl Rusijos nenoro bendradarbiauti tiriant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas.

„Po keleto dienų mes minėsime 1991 metų sausio 13 dienos įvykius. Prisimename aukas, prisimename ir tą didžiulį solidarumą Lietuvai, kuris tuomet buvo išreikštas Maskvoje ir kituose miestuose. Todėl norime, kad Rusijos Federacija bendradarbiautų su Lietuvos teisėsaugos institucijomis tiriant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas“, – pranešime spaudai teigė V.Pranckietis.