- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo galėtų kainuoti apie 2 mln. eurų, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.
„Apie porą milijonų eurų galėtų kainuoti greta rinkimų organizavimo išlaidų“, – antradienį per darbo grupės referendumui pasirengti posėdį Seime sakė VRK vadovė.
Anot jos, lėšų reikia ir rinkimų komisijų darbo užmokesčiui, biuleteniams spausdinti, švietimo kampanijai. Rinkimų komisijos vadovė sakė tikslesnius skaičius galėsianti pateikti kitą savaitę.
„Galvojama, kad reikėtų didesnes komisijas sudaryti. Jeigu referendumas vyktų ilgiau nei vieną dieną, tai pareikalautų daugiau žmogiškųjų resursų“, – tvirtino L. Matjošaitytė.
Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet VRK biudžetas, pirminiu skaičiavimu, planuojamas 21 mln. eurų. Šiemet jis sudarė beveik 8 mln. eurų, nes eilinių rinkimų nevyko, o kitąmet numatomi savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų, prezidento, Europos parlamento rinkimai.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas savo ruožtu teigė, kad dėl referendumo užsienyje planuojama steigti 15 papildomų balsavimo punktų. Vienas papildomas punktas kainuoja apie 10 tūkst. eurų.
VRK pirmininkė taip pat pabrėžė, kad iki referendumo reikėtų išsklaidyti abejones dėl referendumo su dviejų savaičių pertrauka teisėtumo.
Konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius per praėjusį darbo grupės posėdį įspėjo, kad siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka gali pažeisti Konstituciją.
L. Matjošaitytė taip pat siūlė svarstyti galimybę, kad norint didesnio rinkėjų aktyvumo, derėtų pridėti vieną išankstinio balsavimo dieną savivaldybėse – vietoj dabar numatomų dviejų daryti tris. Darbo grupė siūlo pratęsti rinkimų komisijų darbą vakarais pora valandų.
Antradienį per darbo grupės posėdį kilo klausimas, kas turėtų užsiimti referendumo sklaida, švietimo kampanija, aiškinančia, kokiu tikslu rengiamas referendumas, kokie jo padariniai.
Posėdyje dalyvavęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė pasirašyti partijoms susitarimą dėl dvigubos pilietybės.
„Tai būtų ir viešinimo priemonė, ir ateičiai svarbi, kad nenutrūktume (...) Kad įsipareigotume toliau tęsti eiti ta pačia kryptimi. Tai galėtų būti galbūt nemokamo viešinimo startas, kuris prisidėtų prie bendros referendumo sėkmės“, – teigė jis.
Darbo grupė siūlo referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo rengti drauge su prezidento rinkimais 2019 metų gegužę.
Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.
Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.
Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.
Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.
Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį4
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo1
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje10
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...