Renginyje taip pat dalyvavo Europos Tarybos generalinis sekretorius Torbjornas Jaglandas, JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pavaduotoja Kate Gilmore, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmoji pirmininko pavaduotoja Irina Geraščenko, Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Joanna Wronecka, Ukrainos informacijos ministro pavaduotoja Emine Dzheppar.

Diskusijos metu užsienio reikalų ministras išsakė susirūpinimą dėl tebevykdomų žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su neteisėtais persekiojimais ir sulaikymais, priverstiniais dingimais, kankinimu bei diskriminacinio pobūdžio įstatymų taikymu, kurių visuma rodo sistemingą ir tiesioginę represinę politiką prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, Krymo totorių bendruomenę ir pilietinę visuomenę.

„Tokie okupacinės valdžios veiksmai yra grubūs tarptautinės teisės pažeidimai, todėl privalu užtikrinti tarptautinę žmogaus teisių apsaugą visiems Krymo pusiasalio gyventojams, įskaitant Krymo totorius“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, jog Maskva siekia, kad tarptautinė bendruomenė kuo mažiau kalbėtų apie tebevykstančius žmogaus teisių pažeidimus bei sisteminį Krymo totorių persekiojimą.

„Rusijai pavertus Krymą pilkąja zona, tarptautinė bendruomenė turi reikalauti, kad Rusija, kaip okupacinė valdžia, nedelsdama įsileistų tarptautinius žmogaus teisių stebėtojus, kad būtų sustabdyti sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai“, – kalbėjo L. Linkevičius.

JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pavaduotoja K. Gilmore pabrėžė, kad prieš Krymo gyventojus Rusija naudoja kovos su terorizmu ir separatizmu įstatymus, taip pat draudžia tarptautiniams stebėtojams patekti į Krymą. JT rekomendacijos lieka neįgyvendintos. Krymo totorių lyderis R. Čubarovas ragino tarptautinę bendruomenę neleisti Rusijai pakartoti Sovietų Sąjungos XX amžiuje įvykdytų masinių represijų prieš Krymo totorių bendruomenę ir atimti iš jų gimtąją žemę.

Nuo pat Krymo okupacijos pradžios Rusija ėmėsi aktyvių represinių priemonių prieš etninius ukrainiečius, Krymo totorius ir žmogaus teisių aktyvistus, kurie nepritaria Rusijos 2014 m. įvykdytai Krymo aneksijai. Kryme nuolat pažeidžiamos išraiškos, taikių susirinkimų, religijos ir įsitikinimų laisvės. Pabrėžtina, jog Rusija griežtai prieštarauja Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ekspertų patekimui į Krymą, o misijos rekomendacijos dėl žmogaus teisių padėties Kryme iki šiol nėra įgyvendintos.