Seimo priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis draudžiami viešinti uždaruose teismo posėdžiuose nagrinėjamų bylų medžiagą, žurnalistai supranta iš dalies klaidingai, LRT RADIJUI tvirtina Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė. Jos teigimu, tokiu būdu siekiama apsaugoti aukas, o ne apriboti žodžio laisvę. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius prognozuoja, kad iš tiesų šias pataisas bus imta taikyti rezonansinėse bylose, siekiant neviešinti informacijos.

Sušvelnino atsakomybę už nusižengimą

Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė tikina, kad priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos nėra taikomos vien tik žurnalistams. „Žurnalistai tai supranta iš dalies klaidingai. [...] Pataisose įrašyta, kad atsakomybė taikoma „juridiniam asmeniui“. Tai galbūt ir siejama su žurnalistais, bet mes labai dažnai susiduriame su atvejais, kai informaciją  apie vaikus (ypač seksualinio smurto bylose) viešina ir tėvai, ir giminės (tolimesni ar artimesni), ir bendruomenės nariai, pavyzdžiui, kaimynai“, – aiškina R. Šalaševičiūtė.

Ji priduria, kad pirminis pataisų variantas, įregistruotas dar 2013 m., numatė daug griežtesnę atsakomybę. „Šiandien priimtos pataisos numato, kad už tokią veiką juridinis asmuo baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Prieš tai buvo teikiamas siūlymas, kad būtų atimta teisė dirbti darbą, užsiimti tam tikra veikla arba netgi taikomas laisvės atėmimas iki dvejų metų“, – nurodo socialdemokratė.

Anot jos, Baudžiamojo kodekso pakeitimų imtasi, nes dažnai būdavo susiduriama su situacija, kai paviešinama tam tikra informacija, kurios viešinti vis dėlto nebuvo galima. Dažnai, R. Šalaševičiūtės tvirtinimu, šie atvejai būdavo susiję su bylomis, kuriose nukentėjusieji – vaikai.

„Nepilnamečiai kentėdavo. Kildavo patyčios mokykloje, bendruomenėse. Yra buvę net savižudybių atvejų. [...] Visa surinkta informacija, praktika ir patyrimas parodė, kad, buvo numatyti draudimai, susiję su ikiteisminio tyrimo bylomis, bet apie teismų medžiagą, teismų posėdžius (net ir uždarus) nebuvo kalbama“, – pastebi politikė.

Prognozuoja piktnaudžiavimą pataisomis

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius tikina šias pataisas vertinantis taip pat, kaip jas vertino 2013 m., kai pasiūlymas buvo įregistruotas. „Vertinu visą šią iniciatyvą, nors dabar ji šiek tiek sumažėjo, bet esmė turbūt nepasikeitė. Tikrai nemačiau nė vieno tvirto argumento, pagrįsto skaičiais ar kitais duomenimis, kaip, priėmus šias pataisas, kažkas bus labai apsaugotas ar apgintas. Intencijos akivaizdžios – kad būtų nekalbama apie skaudžias, problemiškas sritis“, – sako D. Radzevičius.

Jis primena, kad pirminiame variante buvo kalba ne tik apie uždarus, bet ir viešus teismo posėdžius. Be to, buvo siekiama įteisinti nuostatą, kad už nusižengimą juridiniam asmeniui būtų atimta teisė užsiimti tam tikra veikla ar darbu.

„Tai noras apriboti galimybes tam tikra veikla užsiimti tiems, kurie galbūt paviešins skaudžias problemas iš bylų. Man buvo akivaizdu, kad tai nukreipta prieš žurnalistus ir redakcijas, nes noras apriboti veiklą reiškia labai stiprias sankcijas. Esminis klausimas – ar, įvesdami apribojimą viešai nekalbėti apie daugelį skaudžių dalykų, nepersūdysime?“ – svarsto D. Radzevičius.

Jis sutinka, kad paviešinus bylų informaciją, nukentėjusieji kartais susiduria su papildomais sunkumais, tačiau akcentuoja, kad tai nėra tiksliai suformuluota kodekse. „Baudžiamajame kodekse pasakoma, kad duomenų arba net jų dalies, kuri galėjo būti nagrinėjama posėdyje, negalima viešai skelbti. Galiu tik konstatuoti, kas atsitiks praktikoje, – baudžiamoji teisė bus taikoma, neatsižvelgiant į aplinkybes, galimos žalos mastą arba į tai, kad jos [žalos] net nebus“, – sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Jo teigimu, bus baudžiama vien dėl paties informacijos paviešinimo fakto. „Neturėčiau aiškinti, kodėl to reikėjo būtent šiuo metu ir kodėl reikėjo taip skubiai visa tai priimti“, – teigia D. Radzevičius.

R. Šalaševičiūtė: tai nebus taikoma rezonansinėms byloms

R. Šalaševičiūtė prieštarauja – priimtos nuostatos neturėtų būti siejamos su tokiomis rezonansinėmis bylomis, kaip Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Politikė akcentuoja, kad pataisose kalbama apie asmeninį žmonių gyvenimą.

„Kalbame apie asmeninį, daugiausia šeimos, gyvenimą. Straipsnyje nurodoma taip: „tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė neviešame, uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį arba viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį, kurią teismas nustatė, kad yra nevieša, padarė baudžiamąjį nusižengimą“. Man atrodo, kad jau pats pasakymas „uždaras posėdis“ nurodo, kad iš jo informacija neturi būti viešinama“, – pabrėžia R. Šalaševičiūtė.

Ji priduria, kad formuluotėje minimas ir viešas teismo posėdis, bet atkreipia dėmesį, kad iš šio posėdžio nebus galima viešinti tik tos informacijos dalies, kurią teismas paskelbs nevieša. „Teismas turi pasisakyti – ši informacijos dalis nevieša. Kiek analizavome, tai visada susiję su šeiminiais santykiais. Man atrodo, nei vienoje byloje, kuri domina visuomenę, teismas nepasakė, kad dalis medžiagos yra nevieša“, – pastebi R. Šalaševičiūtė.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis draudžiama viešinti uždaruose teismo posėdžiuose nagrinėjamų baudžiamųjų bylų medžiagą ir medžiagą, kuri viešuose teismo posėdžiuose buvo įvardyta kaip nevieša.