„Schulzas besąlygiškai sako, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas turi būti įgyvendintas, ir jis kaip vienos iš svarbiausių Europos Sąjungos institucijų pirmininkas pats asmeniškai rūpinsis tuo klausimu“, – BNS sakė R.Paksas.

Šiuo klausimu gegužės pradžioje jis buvo susitikęs su Europos Parlamento pirmininku.

Po to susitikimo M.Schulzas parašė laišką Europos Tarybos generaliniam sekretoriui Thorbjornui Jaglandui (Torbjornui Jaglandui), prašydamas jį informuoti apie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įgyvendinimą dėl R.Pakso.

„Būdamas vienos iš ES institucijų pirmininkas, manau, kad visų svarbiausia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai būtų visiškai vykdomi“, – rašoma Europos Parlamento vadovo laiške, kurį BNS perdavė „tvarkiečių“ atstovai.

Pasak R.Pakso, M.Schulzas yra davęs pavedimą EP Konstitucinių reikalų ir Teisės reikalų komitetams, kad šie atsakytų, ar Europos Sąjungos narėje gali būti taip delsiama įgyvendinti EŽTT sprendimą.

Vis dėlto „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis teigė manąs, kad Lietuvos politikai neleis jam dalyvauti rinkimuose, jeigu teismo sprendimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas nesiims sankcijų prieš Lietuvą.

„Jei ir toliau tęsis toks tolerantiškas tūpčiojimas, tai čia dar ilgam atsidės, kol esu konkurentas politinėje arenoje. Bet jeigu Ministrų komitetas išreikš poziciją, kad čia yra sistematinis ir šiurkštus Europos sutarčių laužymas, ir pradės taikyti Lietuvai sankcijas, aš manau, kad po savaitės viskas būtų sutvarkyta“, – kalbėjo R.Paksas.

Vienas aktyviausių EŽTT sprendimo R.Pakso atžvilgiu kritikų konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, jog kartą sulaužius priesaiką daugiau prisiekti neturėtų būti galima. Tačiau jis pabrėžė gerbiantis EŽTT sprendimą ir teigė, kad Lietuva galėtų leisti R.Paksui dalyvauti rinkimuose, tačiau ne tokiomis švelniomis sąlygomis, kaip reikalauja pats „tvarkietis“.

K.Masiulio teigimu, R.Paksas turėtų būti renkamas tik į Seimą.

Konservatorius atmetė europarlamentaro kritiką, kad Lietuvos politikai bijo leisti jam dalyvauti rinkimuose dėl konkurencijos baimės.

„Man atrodo, kad kai kurie asmenys, kaip R.Paksas, kaip Eligijus Masiulis, jie politikoje yra labai mažai konkurencingi, ypač po R.Pakso skandalo pastarojo. Aš net negaliu suvokti, kaip galima tikėtis, kad žmonės balsuos ne tik už priesaiką sulaužiusį, bet ir prekyba poveikiu įtariamą asmenį“, – sakė K.Masiulis.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją. Priimti tokią pataisą Seime vis neužtenka balsų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausį konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas. Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R.Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.