Quantcast

R. Karoblis su NATO ministrais aptars Aljanso vadaviečių reformą

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį Briuselyje su NATO gynybos ministrais aptars Aljanso vadovavimo struktūros reformą, įskaitant dviejų naujų vadaviečių kūrimą.

„Esant dabartinei Rusijos konvencinei grėsmei, NATO turi prisiderinti prie esamos situacijos. Vadaviečių peržiūra yra vienas iš tokių veiksmų“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė R. Karoblis.

Viena iš planuojamų kurti vadaviečių būtų atsakinga už Atlanto vandenyno laivybos takų saugumą, kita – karių ir technikos judėjimo koordinavimo Europoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad NATO vadovavimo struktūra yra Aljanso pagrindinė jėga, tačiau ją reikia atnaujinti.

Šaltojo karo pabaigoje NATO turėjo 32 vadavietes, kuriose dirbo 22 tūkst. žmonių. Dabar veikia septynios Aljanso vadavietės, jose dirba 7 tūkst. pareigūnų.

Nesakau, kad siūlome grįžti prie to paties mechanizmo, kuris buvo Šaltojo karo metu, bet kai kurie elementai, kurie buvo tuo metu, jie turi būti atstatyti.

Lietuvos krašto apsaugos ministras sakė, kad nauja NATO vadovavimo struktūra turi užtikrinti vadovavimą „stambioms, fronto masto operacijoms“, o ne koncentruotis tik į ekspedicines misijas.

„Nesakau, kad siūlome grįžti prie to paties mechanizmo, kuris buvo Šaltojo karo metu, bet kai kurie elementai, kurie buvo tuo metu, jie turi būti atstatyti“, – teigė R.Karoblis.

„Greitis ir procedūros yra labai svarbu ir klausimas yra, kada ir iš kur pastiprinimas galėtų pasiekti šalį, prieš kurią nukreipta agresija“, – pridūrė jis.

Aljanso vadovas J. Stoltenbergas tvirtino, kad nauja logistikos vadavietė pagerins karių ir technikos Europoje judėjimą, tačiau perspėjo, jog siekiant peržengti administracines kliūtis reikalingas šalių vyriausybių bendradarbiavimas.

R. Karoblis teigė, jog Baltijos šalys šiuo klausimu dirba seniai.

„Priėmėme sprendimus, kad leidimai sieną kirsti karinei technikai būtų išduoti per 24 valandas, o sistema veiktų septynias dienas per savaite. Norime kažko panašaus ir iš kitų šalių“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra raginusi dalį NATO vadaviečių perdislokuoti į rytinį flangą dėl augančios Rusijos grėsmės. Šiuo metu daugelis vadaviečių yra Vakarų ir Pietų Europoje.

Pareigūnai nuo 2014 metų reiškia susirūpinimą dėl galimybės NATO kariams greitai judėti Europos žemynu, Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį ir pradėjus remti separatistus rytinėje šalies dalyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tik taip

tik taip portretas
tanku ir raketu nors ir senu
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių