- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitę trukusiose Rusijos ir Baltarusijos surengtose karinėse pratybose „Zapad“ buvo kelis kartus viršytas iš anksto skelbtas karių skaičius, vykdyti bombardavimai ir kiti pavojingi veiksmai Baltijos valstybių pašonėje, teigia Lietuvos kariuomenės karinės žvalgybos, Krašto apsaugos ministerijos vadovai.
Antradienį pristatydami pirminį praėjusią savaitę pasibaigusių Rusijos ir Baltarusijos surengtų pratybų „Zapad“ vertinimą, kariuomenės atstovai patvirtino, jog pratybų scenarijus buvo puolamasis - vykdytas Baltijos šalių puolimas.
Šiuo metu stebimas Rusijos kariuomenės atitraukimas iš Baltarusijos teritorijos, tuo metu Karaliaučiaus srityje kariniai mokymai tęsiasi.
Ministras Raimondas Karoblis priminė, jog oficialiai Rusija buvo deklaravusi, jog pratybose dalyvaus 12,7 tūkst. karių.
„Konkrečiai šiuo metu pateikti skaičių ir jų komentuoti nenorėčiau, vyksta pirminis vertinimas. Bet pajėgos buvo sutelktos viršijant kelis kartus oficialiai deklaruotas Rusijos pajėgas“, – žurnalistams sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus Remigijus Baltrėnas.
Jis pabrėžė, kad tai - Lietuvos karinės žvalgybos duomenys.
Tuo metu R.Karoblis tikino, kad pratybose vykdyti „konvenciniai veiksmai prieš aukštesnio technologinio lygio valstybes, konkrečiai – NATO“ ir jie buvo „tiek puolamojo, tiek ginamojo pobūdžio“. Jis teigė, kad tai neatitiko pranešimų, jog mokymai skirti antiteroristinėms operacijoms, nes kompleksinėse pratybose dalyvavo „visi Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų elementai, įskaitant kosmoso pajėgas“.
Svarbu, kad vyko puolimo simuliacija iš Rusijos federacijos į visas Baltijos šalis.
Taip pat, anot jo, „Zapad“ buvo naudojami bombonešiai, vykdyti „realūs bombardavimai šalia Lietuvos sienos“, panaudotas oro desantas prie Latvijos, Estijos sienos, prie Barenco jūros.
„Svarbu, kad vyko puolimo simuliacija iš Rusijos federacijos į visas Baltijos šalis“, – sakė jis.
Ministras taip pat pabrėžė, jog visa tai rodo, kad saugumo situacija po „Zapad“ pratybų negerėja ir Rusijos politinė pozicija lieka nepasikeitusi.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos tampa stipresnėmis, kuriami arba jau sukurti pajėgumai (...). Be abejonės, Rusija yra ir liks NATO konvenciniu iššūkiu“, – sakė ministras.
Anot R.Karoblio ir kariuomenės atstovų, pratybų veiksmai patvirtina ankstesnius nuogąstavimus, jog Rusijos kariuomenė yra pajėgi reaguoti per 24-48 valandas.
„Zapad 2017“ patvirtino, kad Rusijos gebėjimas panaudoti pajėgas yra būtent toks“, – teigė ir karinės žvalgybos vadovas R.Baltrėnas.
Kariuomenės atstovai teigia neturintys duomenų, ar pratybų metu Karaliaučiuje buvo dislokuotos raketų sistemos „Iskander“ ir ar aktyvuotos atominio ginklo sistemos.
Ministras taip pat akcentavo, kad Rusija pratybų metu neužtikrino, jog kaimyninės valstybės galėtų įsitikinti informacijos apie mokymus pagrįstumu.
„Tai taikytina tiek pratybų apimčiai, tiek dalyvių skaičiui, tiek scenarijams, tiek viešumą užtikrinantiems instrumentams. Netgi galima teigti, kad kai kuri informacija turėjo dezinformacinį pobūdį“, - sakė ministras.
Anot R.Karoblio, Rusijos kariuomenėje yra įdiegtos naujos technologijos: elektronikos, automatizuoto valdymo sistemos, naudoti bepiločiai orlaiviai, aktyvuotos ir kitos modernios sistemos, atlikti jų koviniai bandymai.
„Tai yra nebe ta kariuomenė, kuri buvo 2009 metais Gruzijoje, net nebe ta, kuri buvo 2014 metais Ukrainoje. Matyti, kad mokomasi iš pamokų Sirijoje. Rusijos kariuomenė stiprėja, greitėja sąveika ir kiti elementai“, - teigė R.Karoblis.
Jis pabrėžia, kad reaguojant į iššūkius būtina tęsti NATO sąveiką, prisitaikyti prie naujos konvencinės grėsmės, stiprinti Lietuvos apginamumą modernizuojant kariuomenę, didinti visuomenės atsparumą, kartu su NATO partneriais pasirengti ne tik atgrasymui, bet ir gynybai.
Vis dėlto išvadose kariuomenės ir ministerijos atstovai pažymi, jog pratybų veiksmai „neperaugo į didesnio ar mažesnio pobūdžio provokacijas, išskyrus nedidelius incidentus“.
Kariuomenės vadas Vytautas Žukas sako, kad NATO gynybos planai parengti ne vienai Lietuvai, o visoms Baltijos valstybėms ir Lenkijai, tad visi veiksmai būtų derinami su šiomis valstybėmis.
Bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai mokymai „Zapad“ vyko rugsėjo 14 – 20 dienomis. Pratybų metu du iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį skridę transporto orlaiviai pažeidė Lietuvos oro erdvę ties Kuršių nerija. Rusai teigia taip padarę, kai gavo Lietuvos oro eismo pareigūnų leidimą, nes norėjo išvengti nepalankių oro sąlygų. Vilnius tikina, kad leidimas įskristi į šalies oro erdvę lėktuvams „Il-76“ nebuvo suteiktas.
Krašto apsaugos ministras antradienį „Zapad“ vertinimą taip pat pristato Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Cichanouskaja sukritikavo iniciatyvą apriboti baltarusių keliones į gimtinę21
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikina suprantanti Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo situacijos, tačiau kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą apriboti baltarusių keliones į gimtinę. ...
-
Kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos: kas stebina labiausiai?4
Praėjusią savaitę paskelbtos kandidatų į prezidentus pajamų ir turto deklaracijos sukėlė klausimų ir politologams, ir ekonomistams. Kas stebina labiausiai ir ar kandidatais, pateikus tokius dokumentus, turėtų susidomėti Valstybinė mokesčių inspe...
-
Seimo narys M. Matijošaitis grąžino beveik 3 tūkst. eurų parlametinių lėšų4
Seimo Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis Seimo kanceliarijai grąžino 2814 eurų už programinę įrangą, įsigytą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. ...
-
I. Šimonytės prezidento rinkimų štabo komunikacijai vadovaus D. Ulbinaitė8
Į Lietuvos prezidentus kandidatuojančios premjerės Ingridos Šimonytės rinkimų štabo komunikacijai vadovaus vidaus reikalų ministrės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. ...
-
Paviešinti kandidatų į prezidentus turtai: kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų?6
Kandidatams į Lietuvos prezidentus deklaravus savo pajamas, paaiškėjo turtingiausieji. Pirmoje vietoje puikuojasi teisininkas Ignas Vėgėlė. Pastarasis turi prikaupęs nekilnojamojo turto už 1 mln. 580 tūkstančių eurų, banko sąskaitose laiko 2...
-
M. Navickienė nesvarsto galimybės ŠMSM vadovauti iki kadencijos pabaigos: būtų sudėtinga2
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė laukia nuolatinio ministro paskyrimo. Pasak jos, iki kadencijos pabaigos vadovauti ir šiai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) &ndash...
-
VRK pasiekė informacija dėl skleidžiamos dezinformacijos: žinomi politikai kelia sumaištį?4
Įsibėgėjant rinkiminiam sezonui, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pasiekė informacija dėl rinkimų komisijų nariams skleidžiamos dezinformacijos. Kai kuriose savivaldybėse dirbantys rinkimų komisijų nariai sako regintys žinomų politikų kelia...
-
I. Šimonytė Vilniuje dėkojo Andoros kolegai už paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai palaikymą
Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. ...
-
L. Kasčiūno ir A. Anušausko nesutarimai tęsiasi: teko raminti įsiplieskusias diskusijas18
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) diskutuojant dėl karo komendantūrų koncepcijos išskyrė krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir buvusio ministerijos vadovo Arvydo Anušausko pozicijos. Ilgą laiką konceptua...
-
Prezidento rinkimų debatai: G. Nausėdos ir I. Šimonytės nepasirodymo priežastis – baimė?7
Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, surengti pirmi kandidatų debatai. Tik be dabartinio prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės, nes abu buvo užsiėmę. G. Nausėda važinėja po regionus, bet neva ne dėl rinkim...