Quantcast

R. Karbauskis: mes ne specialistai, tik remiamės mokslininkų rekomendacijomis

Seime praėjusią savaitę registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, sukėlusios milžinišką pasipiktinimo bangą.

Pataisomis siūloma riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų, leidžiant šaldyti ne apvaisintas ląsteles, kitaip embrionus, o moters kiaušialąstes. Seimas jau buvo pritaręs prezidentės veto ir numatęs europinį dirbtinio apvaisinimo reguliavimą, bet naujoji valdžia nutarė tai atšaukti. Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ diskusija su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnu Ramūnu Karbauskiu, Vaisingumo asociacijos vadove Rūta Vyšniauskaite, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoju akušeriu ginekologu dr. Vytautu Klimu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja Angelija Valančiūte, pagalbinio apvaisinimo būdu trijų vaikų susilaukusia mama Rūta Dvareckiene ir DELFI.lt vyr. redaktore Monika Garbačiauskaitė-Budriene.

Vėl remiantis mokslininkų siūlymais, mokslo pasiekimais, mes teikiame šituos taisymus. Diskusijoje, kuri dabar verda, yra labai mažai mokslinių diskusijų, bet yra labai daug emocijų. Mes nesame tos srities specialistai, bet yra LSMU rekomendacijos, t. y. mokslininkų tyrimai ir praktikos, kuriais yra remiamasi. Šiuo atveju, tiek praėjusi, tiek ši kadencija jais remiasi.

– Ponia Rūta, pradėkime nuo jūsų istorijos, papasakokite trumpai savo patirtį. Pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukėte 3 vaikų. Žinau, kad jums tos procedūros buvo atliktos Latvijoje.

R. Dvareckienė: Didelė laimė turėti 3 vaikus, nors iki tos laimės mes ilgai ir sunkiai ėjome. Labai ačiū mano vyrui, kuris visą laiką mane palaikė. Mūsų prognozės nebuvo labai geros. Pasirinkome Latviją, nes šiek tiek nusivyliau mūsų daktarais. Privačių vaisingumo klinikų slenksčius myniau ir čia, Lietuvoje. Pirmiausia ėjau pas paprastus ginekologus, tada jie mane nukreipė į vaisingumo kliniką. Ten manęs laukė keli metai bandymų, operacijų, vėl bandymų ir visokių įvairiausių stimuliacijų. Tikrai buvo išbandyta visko labai daug. Pačią pagalbinio apvaisinimo procedūrą mes pradėjome, kai man buvo jau 35-eri, tačiau iki to, beveik dešimtmetį, mes keliavome per gydytojus, tikėdamiesi kad kažkaip pavyks. Prieš beveik šešerius metus dar nebuvo tiek daug tos informacijos ir kaip dauguma mamų, susidūrusių su šia problema, informacijos ieškojau internete. Kad ir kaip juokingai skambėtų, supermamų forume yra „Nesulaukusių gandro“ skyrelis, kur renkasi tos moterys, kurios to gandro nesulaukia. Ten aš tikrai gavau labai daug informacijos ir sužinojau apie kliniką Latvijoje. Ten mums pagelbėjo auksinių rankų daktaras. Geriausias daktaras tas, kuris padeda, nesvarbu ar lietuvis, ar latvis, ar amerikietis. Pirmą kartą man išpunktavo 21 kiaušialąstę, apsivaisino 19, o po trijų dienų liko 2. Jie tiesiog nesidalijo kas valandą, tas embrionų skaičius krito, aš jau buvau pradėjusi panikuoti. Gydytojas sakė, kad man gal jau net nereikės važiuoti, nes nebus ką įsodinti. Bet mes vis tiek nuvažiavome, dar buvo likę tie du embrionai. Šansai buvo labai menki, bet mums pavyko, gimė dukra Elzė. Kai jai buvo beveik 3 metukai, man jau buvo 39-eri, nusprendėme, kad nebėra laiko laukti, jei norime daugiau vaikų. Vėl nuvažiavome į Latviją. Daktaras man skyrė labai stiprią stimuliaciją, kadangi jau buvau tokio amžiaus, kai vaistų reikia daug daugiau. Ta stimuliacija buvo labai sunki ir sudėtinga. Vėl pavyko išpunktuoti nemažai kiaušialąsčių, rodos, iš 19 apsivaisino 17, o trečią dieną liko 2. Mums atvykus gydytojas pasiūlė tuos embrionus auginti dar dvi dienas, iki blastocistų. Buvo didelė dilema, aš labai bijojau, kad jie neišaugs. Mes su vyru stovėjome kolonėlėje... Bet pasitikėjome tuo daktaru ir išvažiavome namo. Grįžome po dviejų dienų. Ir štai mes dabar turime Benediktą ir Kristijoną, jiems 1 m. ir 4 mėn. Tai va tokia istorija. Mes nebeturėjome ko šaldyti, bet tiek, kiek aš girdžiu iš tų mamų, daugumoje atvejų tiesiog nebelieka ką šaldyti.

Ponia Rūta, bet jei jūsų atveju būtų buvę ką šaldyti, kaip būtumėte pasielgusi?

R. Dvareckienė: Aš nedvejočiau, aš gimdyčiau ir 4, ir 5 vaiką.

– Pone Karbauski, pradėkime nuo esmės. Pateiktose įstatymo pataisose siūloma riboti sukuriamų embrionų skaičių, leidžiant šaldyti ne embrionus, o moters kiaušialąstes. Kodėl jūs tai darote?

R. Karbauskis: Reikia priminti, kad pirmiausiai Seimas priėmė įstatymą, kuriame jie įtvirtino šitas nuostatas dar praėjusioje kadencijoje. Seimo nariai rėmėsi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rekomendacijomis. Dabar tos rekomendacijos nepasikeitė, o šitas Seimas yra kitos sudėties. Vėl remiantis mokslininkų siūlymais, mokslo pasiekimais, mes teikiame šituos taisymus. Diskusijoje, kuri dabar verda, yra labai mažai mokslinių diskusijų, bet yra labai daug emocijų. Mes nesame tos srities specialistai, bet yra LSMU rekomendacijos, t. y. mokslininkų tyrimai ir praktikos, kuriais yra remiamasi. Šiuo atveju, tiek praėjusi, tiek ši kadencija jais remiasi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ignas

Ignas portretas
Antro tokio grobuonio su veršio akim Lietuvoje nėra,o jam vis maza. Galėtų,visa šalį supirktu. Slikstyne! '

gal

gal portretas
tu ir neblogas vyrutis bet kuo garantuoji kad tie mokslininkai ne komunistinio mastymo ar tu paciu papirkti? juk tai neatmestina laikant kad jie siandien isiute gali ir tai daro kaisiot pagalius i ratus. Pirmiausia atmesk visu buvusiu ir esanciu /virsuneliu/ nurodymus ir isvalyk kad ju neliktu nei 1 dargi seime nekalbant apie valdzia tik taip apsivalius galima judeti nes /teisesauga/ ypac kliudys tai ten reikia ypatingo valymo ir cia stovi skersai prezidentura kuri neturetu kistis o padeti seimui ir tai to neiveikus tolimesni pokyciai vargu ar galimi nes dar sokam ir pagal briuselio dudele. Galvok ir daryk irsekmes kovoje su blogiu musu naujasis Tadas Blinda

Manau

Manau portretas
Manau, kad dirbtinis apvaisinimas, koks jis bebūtų yra tik kaip pasekmė, o priežastys, kodėl tiek daug nevaisingų žmonių kažkodėl niekam nerūpi, apie tai taip garsiai, kaip apie embrionus nešaukiama. O juk nevaisingumo giluminių priežasčių išaiškinimas turėtų būti sveikatos apsaugos sistemos pagrindiniu rūpesčiu ir tada pagalginis apvaisinimas bus tik kraštutinė priemonė, o ne tikslas.
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių