Tokią Seimo Statuto pataisą pirmadienį jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Anot politiko, projekto rengimą paskatino poreikis skaidrinti Seimo veiklą ir visuomenę tinkamiau informuoti apie Seimo narių priimamus sprendimus.

Pasak R. Karbauskio, šiuo metu Seimo Statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo kitais pagrindais - atviru balsavimu Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma.

Beje, praėjusią savaitę „valstiečiams“ atstovaujantis Seimo narys Justas Džiugelis įregistravo Statuto pataisą, pagal kurią nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) būtų priimamas atviru Seimo narių balsavimu ir laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, primena ELTA.

„Projekto rengimą paskatino susiklosčiusi prieštaringa situacija, kuomet Seimo nutarimo dėl Seimo nario mandato Mindaugui Basčiui panaikinimo priėmimo metu Seimui balsuojant slaptu balsavimu, neužteko balsų panaikinti Seimo nario mandatą ir tuo pačiu nebuvo atsižvelgta į reikšmingus Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus argumentus dėl Seimo nario įvykdyto šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo“, - sako projektą parengęs Seimo narys J. Džiugelis.

Šiuo metu Seimo Statutas numato, kad nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

Kaip ELTA jau skelbė, prezidentė Dalia Grybauskaitė slaptą balsavimą dėl Konstituciją pažeidusio M. Basčio pašalinimo iš Seimo pavadino politiniu spektakliu. Anot jos, Seimo Statute numatytas išplėstas slapto balsavimo atvejų sąrašas sudaro galimybes neskaidriems sandoriams ir manipuliacijoms, todėl kelia pagrįstas abejones. D. Grybauskaitė paragino nesidangstyti slaptais balsavimais.