Šią savaitę S. Skvernelis, šalies vadovei D. Grybauskaitei pateikęs buvusio ilgamečio prokuroro, advokato G. Danėliaus kandidatūrą į teisingumo ministrus, sulaukė antausio – prezidentė šio teisininko kandidatūrą atmetė.

Dar daugiau triukšmo kilo, paaiškėjus, kad Daukanto aikštės šeimininkei G. Danėliaus neįtiko dėl to, kad pastaruoju metu atstovavo politinės korupcijos byloje įsipainiojusio koncerno „MG Baltic“ vadovų interesams. 

„Premjero pateiktas kandidatas G. Danėlius nebus skiriamas į teisingumo ministro postą dėl galimo interesų konflikto. Advokatas pats apsisprendžia dėl atstovavimo vienam ar kitam klientui ir gynybos. Kandidato pasirinkimai atstovauti klientams konkrečioje politinės korupcijos byloje nesuteikia galimybės būti paskirtam į politinę poziciją“, – teigiama prezidentūros pateiktame komentare.

Tai šokiravo ministrą pirmininką S. Skvernelį, kuris nesutiko su šalies vadovės argumentais ir pareiškė, kad šis D. Grybauskaitės žingsnis yra signalas visuomenei, ne tik parodant, kad profesionalui užkertamas kelias tapti ministru, bet kvestionavimas, ar esame teisinė valstybė, mat kiekvienas žmogus turi teisę į advokatą.

Advokatų bendruomenė sunerimusi

LRT.lt kalbintas Advokatų tarybos narys Gintautas Bartkus teigė esantis nustebęs dėl D. Grybauskaitės sprendimo G. Danėlių neskirti teisingumo ministru dėl jo profesinės veiklos.

„Tai yra situacija, kuri verčia labai susimąstyti ne tik advokatus, bet ir visa teisinę bendruomenę, nes ir Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, ir žmogaus teisių dokumentai aiškiai tvirtina bet kurio žmogaus teisę turėti advokatą, kvalifikuotą teisinę pagalbą, nepriklausomai nuo to, kas jis yra – ar verslininkas, ar nusikaltėlis, ar jis atliko kažkokius neigiamus veiksmus“, – komentavo G. Bartkus ir pridūrė, kad advokatas negali atsisakyti kažko ginti, nebent iškiltų ypatingos aplinkybės.

Kiekvienas asmuo, kad ir ką jis bebūtų padaręs, turi teisę į gynybą, turi teisę pasikonsultuoti su specialistu dėl savo teisių ir pareigų.

„Kiekvienas asmuo, kad ir ką jis bebūtų padaręs, turi teisę į gynybą, turi teisę pasikonsultuoti su specialistu dėl savo teisių ir pareigų“, – akcentavo teisininkas.

G. Bartkus neslėpė, kad ir pati advokatų bendruomenė yra ne juokais sunerimusi dėl kolegos G. Danėliaus kandidatūros atmetimo.

„Dauguma kolegų, su kuriais man teko pabendrauti paskutiniu metu, šitą situaciją vertina absoliučiai neigiamai. Ir nėra svarbu, ar ta situacija dirbtinai sukurta, ar kažkoks politinis karas vyksta. Tam tikrais fundamentaliais dalykais, kaip konstitucinė teisė į gynybą, negalime juokauti ir negalime įtraukti į kažkokias politikų peštynes ir panašius dalykus“, – aiškino advokatas.

„Prie ko mes galime prieiti? Gal kas nors galėtų pasakyti sąrašą asmenų ar organizacijų, kurių negalima ginti, kurioms negalima atstovauti? Anksčiau tokius atskirdavo nuo bažnyčios, tokie žmonės prarasdavo daugumą teisių. Turbūt mes nenorime sugrįžti į viduramžius“, – piktinosi pašnekovas.

G. Bartkus įsitikinęs, kad kandidatūros į teisingumo ministrus atmetimas, baksnojant į tai, kad jis politinės korupcijos byloje gina „MG Baltic“ atstovus, gąsdina ir dar vienu aspektu.

„Iš kitos pusės, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę dalyvauti politikoje, tai reiškia, kad jis turi teisę būti išrinktas ar paskirtas ministru, ar užimti bet kokią kitą poziciją. Tai mes negalime šitos teisės riboti dėl to, kad jis užsiima kažkuo, pavyzdžiui, yra advokatas. Advokatas taip pat turi teisę dalyvauti politikoje. Galima sakyti kitus argumentus, tarkime, kad jo politinės pažiūros neatitinka, kad jis strategiškai ne į tą pusę žiūri, bet dėl to, kad jis yra advokatas ir atstovauja kažkokiems asmenims, tai tikrai to negalima“, – dėstė Advokatų tarybos narys.

G. Kirkilas: Europoje tai sukeltų nuostabą

„Socidaldarbiečių“, kurie pasiūlė G. Danėlių kandidatu į teisingumo ministrus S. Skverneliui, lyderis, Seimo narys Gediminas Kirkilas tikino, kad prezidentės sprendimas atmesti kandidatūrą dėl to, jog advokatas gina „MG Baltic“, jį taip pat nustebino.

„Tai labai neeuropietiška. Jeigu pas mus advokato darbas taip keistai vertinamas, tai Europoje būtų didelė nuostaba. Advokatas turi ginti, privalo, čia yra žmogaus teisių dalis. [...] Didesnę savo darbo dalį mūsų kandidatas dirbo prokuratūroje, bet kažkodėl apie tai nekalbama. Argumentas, kad gali būti supainioti vieši ir privatūs interesai, yra abstraktus“, – LRT.lt šalies vadovės žingsnį komentavo G. Kirkilas.

Politikas neatmetė, kad kito kandidato į teisingumo ministrus paieškos gali apsunkti.

„Negaliu net prognozuoti. Su teisininkų bendruomene įdėmiai žiūrėjome. Tarp kitko ir I. Vėgėlė (Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė – LRT.lt) buvo kandidatas į teisingumo ministrus. Labai sunku pasakyti, ar toks sprendimas apskritai neatgrasys teisininkų nuo politinės karjeros“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Konservatorius: bet tai politinė byla

Parlamentaras konservatorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras, vertindamas D. Grybauskaitės argumentus, kad G. Danėlius negali eiti teisingumo ministro pareigų dėl to, kad jis gina koncerno „MG Baltic“ atstovus teisme, tvirtino, kad sieti advokato su jo klientu negalima, tačiau pridūrė, kad yra vienas „bet“.

„Matyt, valstybės vadovei iškilo klausimas, kaip sureaguotų visuomenė. Ar tikrai sureaguotų teigiamai (G. Danėlių paskyrus teisingumo ministru – LRT.lt)? Jeigu tai būtų šiaip klientas ar baudžiamojoje, ar civilinėje byloje, tai sakytume, kad argumentai yra nepriimtini ir neatitinka teisinės valstybės principų, bet čia yra byla, kurioje yra politinės partijos, kur advokatas aktyviai dalyvauja ikiteisminiame tyrime, susipažindamas su dokumentais.

Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad jis gali būti kažkokia prasme pažeidžiamas ar priklausomas, būdamas ministru. Tada ir iškyla problema. Aš suprantu ir valstybės vadovę“, – LRT.lt sakė Seimo narys.

S. Šedbaro teigimu, reikia suprasti, kad teisingumo ministras turėtų būti kaip etalonas, teisingas visiems.

„Jeigu būtų praėję metai ar dveji po tos (politinės korupcijos – LRT.lt) bylos užbaigimo, niekas nebūtų net klausimo kėlęs dėl G. Danėliaus“, – atkreipė dėmesį konservatorius.

G. Danėlius – politinių grumtynių auka?

D. Grybauskaitei atmetus G. Danėliaus kandidatūrą į teisingumo ministrus, viešojoje erdvėje pasklido svarstymai, kad šis veiksmas gali būti susijęs su premjero S. Skvernelio ir šalies vadovės politinėmis grumtynėmis – esą advokatas ministru nebuvo paskirtas, nes ministras pirmininkas neatsižvelgė į prezidentės kritiką dėl į skandalą patekusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, neparagino jo atsistatydinti dėl su ministro šeimos ūkininkavimo aplinkybėmis susijusio skandalo.

Konservatorius S. Šedbaras sutiko, kad G. Danėliaus atmetimas vyko konflikto tarp D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio fone, tačiau jis nemano, kad šalies vadovė galėjo keršyti. Anot jo, svarstymai, kad premjeras G. Danėliaus kandidatūrą pateikė, galimai nujausdamas, kad ji bus atmesta, taip pat neturi pagrindo.

„Asmeniškai aš tokios informacijos neturiu ir netgi netikėčiau. Čia buvo viešojoje erdvėje svarstymų, kad tai S. Skverneliui, kaip galimam pretendentui į prezidentus, gali suteikti kažkokių balų. Kiek aš dvi kadencijas stebiu tą politinį lauką, niekam iš tų, kurie konfliktavo su prezidente D. Grybauskaite, dar nepavyko pakelti savo reitingų.

Aš suprantu, kad pusantro mėnesio nėra teisingumo ministro, žinau, kad keli garbūs profesoriai atsisakė eiti į ministrus. Manau, kad tikrai premjeras galvojo, kad „nieko čia tokio, advokatas, nesietinas su byla, padorus žmogus, dirbęs prokuroru“. Galbūt iš tiesų to dviejų žmonių – valstybės vadovo ir ministro pirmininko – dialogo pritrūko. Dabar G. Danėlius irgi yra moraliai labai nemalonioje situacijoje. Manau, kad čia nesuveikė valdžių tarpusavio kontaktas“, – kalbėjo S. Šedbaras. 

Politinių kovų tarp valstybės vadovų teorija nenorėjo tikėti ir „socialdarbiečių“ vedlys G. Kirkilas. Jis taip pat atmetė, kad G. Danėlius galėjo būti siūlomas į ministrus, spėjant, kad šis nebus patvirtintas D. Grybauskaitės.

„Gal visa tai sutapo, bet šitas kandidatas gerokai iki B. Markausko istorijos buvo pasiūlytas. Buvo tikrinamas per tarnybas. Tiesą sakant, dėl viešų ir privačių interesų galimo supainiojimo turėjo atsakyti tarnybos, o visos tarnybos davė teigiamą atsakymą mūsų kandidatui. [...]

Tai yra gryna sąmokslo teorija. Mes labai nuoširdžiai su juo kalbėjome. Aš niekada nesutikčiau su tokiu vaidmeniu – kažką įtikinti eiti į ministrus, o paskui kovoti“, – aiškino G. Kirkilas.