Quantcast

Prezidentės interviu: esame tam tikrų tiesioginių puolimų objektas

  • Teksto dydis:

Sėkminga Lietuvos ir Lenkijos santykių ateitis, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė, priklauso nuo to, ar norime sukurti sėkmingą ateitį, ar gyventi su skausmu ir prisiminimais apie tai, kas buvo praeityje.

Prezidentė D. Grybauskaitė Lenkijos naujienų agentūrai PAP duotame interviu teigia, kad, nepaisant jautrių Lietuvos ir Lenkijos santykių klausimų, kurie, pabrėžė prezidentė, yra jau istorija, abi šalys yra suinteresuotos bendra ateitimi. Nepaisant visko, kalbėjo Lietuvos vadovė, Lenkija yra geriausia draugiškiausia Lietuvos kaimynė.

Lietuvos vadovė pabrėžė, kad Lietuvą ir Lenkiją vienija ne tik kaimynystė, tačiau ir panašus Rusijos keliamo pavojaus vertinimas, ir visiškai sutampanti nuomonė saugumo klausiamais. Be to, akcentavo D. Grybauskaitė, Lenkija yra labai svarbi Lietuvai bei kitoms Baltijos valstybėms prisijungiant prie europinių elektros ir dujų tinklų.

Galiausiai, komentuodama išsiskyrusias Varšuvos ir Briuselio nuomones dėl Lenkijos veiksmų šalies viduje, D. Grybauskaitė aiškino, kad nepalaiko sprendimo, primetamo jėga. Anot jos, reikia kalbėtis ir siekti kompromiso. „Niekada nepalaikysime rankų sukiojimo“, – pabrėžė D. Grybauskaitė interviu PAP naujienų agentūrai.

– Kaip galime būdami ES kalbėti apie skirtumus, atsirandančius tarp ES šalių, tokius kaip, pavyzdžiui, ES institucijų reakcija į Lenkijos vidaus politikos veiksmus? Kur yra Briuselio įsikišimo į valstybių narių vidaus reikalus ribos?

– Manau, kad mums visiems yra svarbu suprasti, jog institucijų ribos labai gerai aprašytos ir nustatytos ES sutartyse. ES institucijos negali jų nepaisyti ar imtis kažkokių veiksmų, kurie sutartyse neaprašyti. Europos Komisija atsakinga už dokumentų ir direktyvų įgyvendinimą. Ji ar kitos institucijos gali tik remdamosi sutartimis skirti rekomendacijas ar imtis kažkokių veiksmų prieš kurią nors šalį. Visos sutartys, visos direktyvos priimamos palaikant ir balsuojant visoms valstybėms narėms. Tai yra mūsų sprendimai. Ne institucijų sprendimai, o valstybių narių.

Manau, kad jau esame tam tikrų tiesioginių puolimų objektas. Turiu omenyje hibridines atakas, kurias galime kartais vadinti karine padėtimi.

Tačiau tai, kokių įrankių imamasi, ar jie naudojami pasitelkiant dialogą ir bendradarbiavimą, ar bandoma jėga primesti kažkokius sutarčių elementus, yra klausimas, kuriuo turime diskutuoti. Ir jeigu suprantame, kad valstybės narės atsakingos už tai, kad elgtųsi pagal acquis (Europos Bendrijos teisės visuma – PAP), metodo, kuris buvo panaudotas, pavyzdžiui, imigracijos klausimu prieš metus, Lietuva nepalaiko. Europoje būtinas dialogas, konsensusas ir valstybės narės turi būti įtikinamos.

Mes nepalaikome sprendimų primetimo jėga, metodų, paremtų darant spaudimą. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos atveju. Nesakau, ką turi daryti Lenkija; panašiai kaip ir Lietuva – turime žinoti, kokia yra mūsų atsakomybė ir įsipareigojimai pagal sutartis. Tačiau man ir Lietuvai būtų labai sunku priimti kažkieno kažkokį primetimą. Norėtume kalbėtis, vesti dialogą, argumentuoti. Ir, žinoma, turime rasti sprendimus ir kompromisus, nes Europoje visi sprendimai reikalauja tam tikrų kompromisų. Negalima galvoti, kad tik tu esi teisus. Tačiau niekada nepalaikysiu jokio jėga primetamo reguliavimo prieš kurią nors šalį, taip pat ir Lenkiją. Turime kalbėtis, įtikinti abi puses. Lietuva palaikys dialogą ir konsensusą, bet ne spaudimą. Niekada nepalaikysime rankų sukiojimo.

– Praėjo jau beveik ketveri metai nuo to laiko, kai Rusija aneksavo Krymą. Kaip Lietuva vertina dabartinį pavojų savo saugumui?

– Svarbiausia ne mūsų vertinimai, o tai, kas vyksta prie mūsų sienų. Ypač po „Zapad 2017“ pratybų, kai buvome Rusijos agresyvių puolamųjų manevrų liudytojai. Pratybos buvo nukreiptos prieš Vakarus. Jos pasižymėjo pasirengimu koncentruoti didelį karinį potencialą prie mūsų sienų – ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių. „Zapad 2017“ pratybos parodė, kad Rusija pasiruošusi pradėti puolimą per 48 valandas per sienos liniją su NATO valstybėmis: Baltijos šalimis, Lenkija ir netgi Arkties regione.

Tai nulėmė, kad iššūkiai saugumui yra didesni nei 2014 metais. Praėjusią savaitę Kaliningrado srityje buvo nuolat dislokuotos „Iskander“ raketos. Taigi pavojus susijęs jau su puse Europos sostinių. Tai parodo, kad visame mūsų regione turime labiau stiprinti gynybą ir atgrasymo galimybes. Todėl labai svarbi tolesnė NATO reforma šių metų vasarą (aukščiausio lygio susitikime Briuselyje – PAP). Daug investuojame į tolesnius veiksmus, siekdami sustiprinti mūsų gynybą ir saugumą regione, palaikydami NATO reformą per šį aukščiausio lygio susitikimą.

– Ar tiesioginė karinė Rusijos agresija prieš Baltijos šalis dabar įmanoma?

– Manau, kad jau esame tam tikrų tiesioginių puolimų objektas. Turiu omenyje hibridines atakas, kurias galime kartais vadinti karine padėtimi. Esame kibernetinių išpuolių liudytojais. Vien Lietuvoje praeitais metais įvyko 50 tūkstančių kibernetinių išpuolių. Esame informacinių atakų, kišimosi į mūsų politiką, tam tikros įtakos kai kuriose žiniasklaidos grupėse liudytojai. Šiuo atžvilgiu labai jaučiame, kad nekonvencine prasme esame rimtoje konfrontacijoje tarp rytinio NATO flango ir Rusijos. Kariniai pavojai artimiausioje ateityje nelabai įmanomi, tačiau ši šalis nenuspėjama, todėl geriausia nieko netvirtinti ir būti pasiruošusiam viskam. Svarbu tai, ką Rusija daro, o ne tai, ką sako. „Iskander“ pavyzdys labai aiškiai parodo, kad turime būti pasiruošę viskam ir būti pasirengę gintis.

– Rusija tvirtina, kad šis žingsnis yra atsakymas į NATO infrastruktūros plėtrą netoli jos sienų.

– Galiu pateikti tik vieną faktą: šiandien prie NATO rytų sienos ir Rusijos vakarų regionuose vienam NATO kariui tenka dešimt rusų karių. Tokia šiandien yra karinių jėgų pusiausvyra. Argumentas, kad bijoma tūkstančio NATO karių Lietuvoje ar šiek tiek didesnio skaičiaus Lenkijoje, o iš viso keturių tūkstančių karių visame regione – neįtikina. Tai tik atgrasymas, mūsų teritorijoje nėra netgi gynybos pajėgų. Kad „Iskander“ raketomis reikia bauginti pusę Europos dėl to, jog Lietuvoje yra tūkstantis karių ar trys–keturi tūkstančiai trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, nėra rimtas argumentas.

– O koks gi šio žingsnio tikslas?

– Kaip visada – jėgos, agresijos demonstravimas. Tai nieko netikėto, nuo Krymo aneksijos laikų matome tokį elgesio modelį. Todėl turime būti pasiruošę ir labai rimtai investuojame į mūsų gynybą. Pasitelkėme greitojo reagavimo pajėgas, skiriame 2 proc. BVP gynybai, modernizuojame kariuomenę. Tai yra pamokos, kurių išmokome iš Rusijos elgesio.

– Kokie turėtų būti dabar, ypač dislokavus „Iskander“, NATO veiksmai ir sprendimai Aljanso rytiniame flange? Ar NATO daro pakankamai daug ir pakankamai greitai priima sprendimus, atsakydama į šiuos naujus pavojus saugumui?

– Šie pavyzdžiai, ypač „Iskander“ atsiradimas Kaliningrade, yra geras argumentas mums skatinti NATO imtis tolesnių, greitesnių ir gilesnių reformų. Siūlome ir prašome, kad NATO turėtų pastiprinimo strategiją (reinforcement strategies), ypač kovodama su karinės izoliacijos (A2/AD) priemonėmis Suvalkų koridoriuje. Mums reikia detalių gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai, greičiau priimamų sprendimų Aljanse ir NATO vadaviečių išdėstymo reformos, skiriant daugiau dėmesio mūsų regionui – NATO rytiniam flangui. Tai mūsų pasiūlymai NATO reformoms šią vasarą, tikimės kad tam tikri sprendimai bus priimti.

– Nuo 2014 m. Lietuva daug nuveikė tam, kad sustiprintų savo saugumą: auga išlaidos gynybai, iš dalies atnaujintas visuotinis šaukimas ir esama jo atnaujinimo planų ateityje. Kokių kitų veiksmų šioje srityje imsis Lietuva?

– Be šių išvardytų veiksmų, stipriname priimančiosios šalies paramą, didiname mūsų poligonus, sukūrėme šalies kibernetinio saugumo centrą, stipriname pajėgumus atpažinti ir kovoti su propaganda. Visą tai atliekame su kitomis Europos ir NATO šalimis lygiagrečiai su išlaidomis gynybai ir kariuomenės modernizavimu.

– Ar galima pasakyti, kad Lietuva dabar jaučiasi saugesnė?

– Pasakyčiau, kad jaučiamės labiau pasitikintys savimi. Saugumas priklauso ne tik nuo to, ką darome, bet ir nuo to, kas vyksta aplink mūsų šalis ir už mūsų sienų. Nemanau, kad, esant tokiam Rusijos elgesiui, kokį šiandien matome, esant demonstruojamai agresijai, kas nors gali jaustis saugus. Tačiau mūsų tikslas – pasitikėti savimi, investuoti į bendrą gynybą ir NATO reformą, kad gebėtume tinkamai ir greitai reaguoti į visus pavojus, nesvarbu, iš kur jie kiltų.

– Trijų jūrų iniciatyva – ką naujo šis formatas gali pasiūlyti iš Lietuvos perspektyvos? Kas gali padaryti jį įdomų Lietuvai?

– Kiekviena iniciatyva gera, jei įgyvendinama arba atsispindi labai konkrečiuose projektuose. Politiniai formatai yra gerai, tačiau be konkrečių projektų jie būtų gana tušti. Trijų jūrų iniciatyva dar netapo, tačiau potencialiai galėtų tapti įdomi visoms mūsų šalims, nuo Baltijos iki Juodosios jūros, skatinant sujungiamumą, elektros jungčių plėtrą, integravimąsi į bendrą rinką ir pan. Šiuo požiūriu mums atsiveria įdomių galimybių, kurias palaikome: programa „Via Carpatia“ ir jos įtraukimas į transeuropinį transporto tinklą su finansavimo galimybe būsimoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje.

Įdomus gali būti projektas „Rail Baltica“, taip pat dalijimasis patirtimi energetikos, SGD sektoriaus srityje. Turime nustatyti, kas mus jungia, priešingu atveju ši iniciatyva bus tik politinis susibūrimas. Pamažu, žingsnis po žingsnio, pabandysime ir, savaime suprantama, įsitrauksime tiek, kiek tai bus naudinga visiems dalyviams. Iš 28 ES valstybių šioje iniciatyvoje dalyvauja 12 šalių. Tai priklauso nuo to, ar bus Europos finansavimo galimybių, nuo to, kokių bendrų interesų turės visos 12 šalių. Yra daug sąlygų. Tačiau kiekvienas susibūrimas yra gerai, nes suteikia platformą politiniams kontaktams, bendriems projektams. Atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie 12 valstybių, turime ieškoti projektų, kurie atneštų naudos ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir turėtų europinės pridėtinės vertės ir galėtų būti finansuojami iš Europos fondų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas

Vytautas portretas
Na matau tik pesimizmo perkreipus veidus , kaip miuncho ar munco paveiksle apie sizofreniją ar depresiją mieli tautiečiai. Nematau lietuviškos dvasios , kuri jau tūkstantį metų egzistuoja pasaulyje, dvelkianti savo tvirtybe bei tvirtumu, savo kalba, ekonomika bei paprasčiausiu buvimu begaliniame pasaulyje, kaip S . Nėris rašė "skabiausia styga, bet jau ne sssr o pasaulyje" , na skambiausia ne skambiausia čia klausimas, bet ji skamba, gi tai svsrbiausia, ji gyva .....

troliukai, mažyliai

troliukai, mažyliai portretas
namo į fermą, pražiopsosit šėrimo laiką

Anonimas

Anonimas portretas
gal su tavim vieno proto tavo kgbistė,kuri karus organizuoja,pasigydyk protingasis
VISI KOMENTARAI 28

Galerijos

Daugiau straipsnių