Ragina aktyvinti pilietinį pasipriešinimą

Devintąjį metinį pranešimą antradienį skaičiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė visuomenę paragino būti pilietiškai aktyvia.

„Visur, kur įsigali savivalė, reikalingas pilietinio pasipriešinimo sąjūdis. Formų yra įvairių, kaip išjudinti sprendimus ir kaip dalyvauti juos įteisinant valstybės mastu – nuo peticijų feisbuke ar kituose tinkluose iki gyvo protesto“, – sakė šalies vadovė.

Ji pažymėjo, kad Lietuvoje profesinės sąjungos neturi didelio autoriteto, nes yra susiliejusios su valdžia bei vis dar semiasi patirties Rusijoje, ir palankiai atsiliepė apie spontaniškus judėjimus.

„Neįgalias profsąjungas keičia spontaniški, valdžiai kur kas nepatogesni vidiniai sąjūdžiai. Kol „slaptasis pirkėjas“ ir „slaptasis pacientas“ ieško vaistų nuo korupcijos sveikatos ir farmacijos sektoriuje, o korupcijos karštinė krečia didžiąsias klinikas, kovai už sąžiningas algas ir skaidrią veiklą pakilo Medikų sąjūdis, pirmam mūšiui sutelkdamas net 43 tūkstančius medikų ir pusketvirto tūkstančio pacientų. Ir jų balsas tapo girdimas“, – atkreipė dėmesį D. Grybauskaitė.

Praėjusių metų pabaigoje susibūręs Lietuvos medikų sąjūdis aktyviai pasisakė už didesnį nei diskutuota su profsąjungomis medikų algų kėlimą, po to ambicingesnis algų kėlimas įtvirtintas ir profsąjungų susitarimu su Vyriausybe.

Anot prezidentės, nevyriausybinio sektoriaus stiprinimas išlieka svarbiu uždaviniu valstybėje, kitaip turėsime tik daugumos primestus sprendimus.

Ateities strategija žemės ūkyje 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad reikia apsispręsti dėl Lietuvos žemės ūkio politikos krypties ir kaimo plėtros strategijos, nes dabar šis sektorius atvestas prie „netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos“.

D. Grybauskaitė antradienį Seime skaitydama priešpaskutinį metinį pranešimą tvirtino, jog šalies politikos lauke padėtis žemės ūkyje nėra nagrinėjama.

„Ūkininkaujančios politikos dėmesio centre niekaip neatsiduria ne tik aukštosios technologijos, bet ir padėtis pačiame žemės ūkyje, į kurį bus sudėta jau apie dešimt milijardų eurų europinės paramos“, – kalbėjo šalies vadovė.

Anot jos, įvairūs neskaidrūs judesiai žemės ūkio sektoriuje atvedė prie netvarkos.

„Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai, taip vadinami sofos ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos“, – teigė šalies vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės žemės ūkyje egzistuoja nelygybė.

„Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius“, – sakė prezidentė.

D. Grybauskaitės nuomone, Lietuvai reikia apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos.

„Artėja dar vienos Europos Sąjungos derybos dėl paramos žemės ūkiui. Tačiau ir papildomi milijardai latifundinių santykių kaime nepakeis, todėl turime apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos“, – argumentavo Lietuvos prezidentė.

Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtros lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką.

Europos Komisija (EK) birželio pradžioje Lietuvos žemės ūkiui pasiūlė 2021–2027 metų ilgamečiame bendrijos biudžete einamosiomis kainomis (įskaičiavus infliaciją) skirti 5,136 mlrd. eurų – 8,7 proc. daugiau nei 2014-2020 metais. Tuo metu palyginamosiomis kainomis Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužę nusprendė, kad valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pažeidė įstatymą laiku nedeklaravęs keturių sandorių. Komisija vertino, ar Seimo narys tinkamai deklaravo pinigų dovanojimą vaikams, „Agrokoncerno“ akcijų pirkimą.

Ekonomikos pakilimo laikotarpis

Lietuvos ekonomikos augimo laikotarpis turi būti išnaudotas ateities šalies ūkio raidą nulemsiantiems sprendimams priimti, sako šalies vadovė.

„Jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms aukštas. Tačiau ir šis istoriškai ilgas pakilimo laikotarpis nėra amžinas, todėl turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti“, – antradienį savo metiniame pranešime sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji pažymėjo, kad šalis per rekordiškai trumpą laiką padarė reikiamą pažangą ir tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.

Anot šalies vadovės, narystė EBPO įpareigoja skaidrinti ir tobulinti šalies vystymąsi, rūpintis konkurencingumu, inovacijų plėtra ir ekonomikos modernizavimu, progresyviu verslu, žmonių raštingumu ir strategine infrastruktūra.

„Mūsų variklis pasaulio ekonomikos greitkelyje – kvalifikuoti žmonės kaip buvo ir ankciau ir aukštos pridėtinės vertės produktai. Tačiau inovacijų politika yra tapusi nuolatinio ambicijų ir interesų karo tarp dviejų ministerijų tam tikra prasme įkaite. Šimtai milijonų eurų, išleistų mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, turi virsti ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir eksportui tinkamais produktais. Patentais, o ne vien moksliniais straipsniais pasaulyje matuojamas akademinis šalies potencialas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat teigė, jog Lietuva vėluoja įsisavindama Europos Sąjungos paramą.

Socialinės atskirties mažinimas

Socialiai orientuotoje politikoje atskirtis turėtų būti mažinama ne vienkartinėmis išmokomis, o kryptingais ir ilgalaikiais sprendimais, kurių priėmime dalyvautų ir patys žmonės, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Socialinį žmonių saugumą didžia dalimi nulemia pajamos. Todėl „Sodros“ vyšniniai vokai uždirbantiems mažiau nei minimalią algą su perspėjimu, kad jie neturi praktiškai jokių garantijų, išjudino pačių žmonių sąmoningumą ir pabudino darbdavių sąžinę – dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių algos ėmė didėti. Tačiau ties skurdo riba vis dar gyvena nepateisinamai daug dirbančių žmonių“, – antradienį Seime skaitydama priešpaskutinį metinį pranešimą tvirtino D. Grybauskaitė.

Pasak jos, šiemet dauguma savivaldybių jau aiškiau planuoja, kaip dirbs su probleminėmis šeimomis, senoliais, neįgaliaisiais, budinčiais globotojais, kaip perorientuos paslaugas uždarius vaikų globos namus, kad žmonės neliktų be darbo.

„Socialiai atsakingas verslas, kurio šalyje vis daugėja, kuria naujas bendravimo tradicijas ir pagarbius tarpusavio santykius“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad atskirtis nėra tik nepriteklius – tai ir žmonių savijauta šalyje. Žmonės, ypač regionuose, jaučiasi niekam nerūpintys, nuo jų pradeda nieko nebepriklausyti, su jais vis mažiau tariamasi, jie atskirti nuo sprendimų priėmimo, kai kuriose savivaldybėse ne tik oponentai, bet ir žurnalistai turi „žinoti savo vietą“.

„Tačiau savo valstybėje žmonių balsas gali ir turi būti girdimas“, – tvirtino D. Grybauskaitė.

Lietuva ES integracijos smaigalyje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad Lietuva turi būti Europos Sąjungos (ES) integracijos smaigalyje.

„Nebijokime būti ir ES integracijos smaigalyje, nes tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs“, – Seime skaitydama metinį pranešimą sakė šalies vadovė.

„Atgimstanti stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi“, – pridūrė ji.

Prezidentė priminė, kad Lietuvos iniciatyva ES yra kuriamos greitojo reagavimo pajėgos kibernetinėms grėsmėms atremti ir kovoti su priešiška propaganda, patvirtinti bendri standartai ES išorės sienos apsaugai.

Ji tvirtino, kad gindamasi nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ ir Astrave statomos atominės elektrinės, spartindama elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa Lietuva pasitarnauja visos ES energetiniam saugumui.

Šiuo metu ES svarstoma apie „kelių greičių“ Europą, kur atskiros šalys galėtų tam tikrose srityse integruotis skirtingu lygiu. Šią idėją kritikuoja Vyšegrado šalys, atsargiai vertinančios gilesnę integraciją.

Perspėjo dėl įtampos su JAV

Šalies vadovė taip pat perspėjo dėl susipriešinimo tarptautiniuose santykiuose ir miglota tampančios geopolitinės situacijos.

Taip D. Grybauskaitė kalbėjo tvyrant įtampai tarp ES ir JAV. Čia daugiausiai ginčų kyla dėl Vašingtono įvestų muitų iš Europos šalių importuojamiems metalams ir amerikiečių sprendimo pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo, Paryžiaus klimato kaitos sutarties.

„Susiskaldymas ir susipriešinimas tarptautiniuose santykiuose toks pat pavojingas kaip ir šalies viduje“, – pareiškė prezidentė.

„Prekybos karų grėsmė, nesusikalbėjimas dėl saugumo ir vis labiau kaistanti retorika abiejose Atlanto pusėse, tarptautinių susitarimų ignoravimas geopolitinę situaciją apie mus ir aplink mus daro labai miglotą“, – pridūrė ji.

Pasak D. Grybauskaitės, globali daugiašalė diplomatija išgyvena krizę, todėl „visuotinis įsipareigojimas taikai, demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms jau nėra savaime suprantamas dalykas“.

Šiame kontekste ji paragino Lietuvą stiprinti dvišalius ryšius su strateginiais partneriais ir artimiausiais kaimynais, taip pat plėsti draugų ratą.

Prezidentė tvirtino, kad reikia ieškoti naujų bendradarbiavimo formatų, išvengti transatlantinio susiskaldymo ir siekti efektyviau veikiančios Europos Sąjungos bei greitai reaguojančios, prie naujos saugumo aplinkos adaptuotos NATO.