Vokietijos vadovaujamo bataliono sudėtyje karo tarnybą atlieka Liuksemburgo karių būrys – 22 transportavimo specialistai, o 2018 m. juos pakeis žvalgų būrys.

Šalies vadovės teigimu, net ir turėdamas nedidelę kariuomenę Liuksemburgas demonstruoja išskirtinį solidarumą ir paramą Lietuvai, užtikrinant mūsų saugumą. Prezidentė padėkojo Liuksemburgo monarchui už jo šalies sprendimą atsiųsti karius į priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje.

Pasak Prezidentės, NATO batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra efektyvi ir patikima Aljanso atgrasymo priemonė, kuri padeda išvengti karinės agresijos. Tačiau būtina ir toliau stiprinti Baltijos šalių saugumą. Tam reikia greitinti NATO sprendimų priėmimą, stiprinti Aljanso pajėgumus Rytuose, kur kyla tiesioginė grėsmė, parengti priemones, kurios užkirstų kelią galimai karinei regiono izoliacijai, užtikrinti regioninę oro gynybą.

Šioje srityje Lietuva ir pati imasi iniciatyvos. Vakar Krašto apsaugos ministerija pasirašė susitarimą su norvegų gamintojais dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinių gynybos sistemų „NASAMS“ įsigijimo.

Aptariant Lietuvos ir Liuksemburgo karinį bendradarbiavimą, prisimintas ir ankstesnis šios valstybės indėlis į mūsų šalis saugumo stiprinimą. Liuksemburgas ne kartą finansinėmis lėšomis prisidėjo prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse išlaikymo, remia Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą, investuoja į karinę infrastruktūrą. Nuo 2014 m., pasikeitus saugumo situacijai ir išaugus tiesioginei Rusijos grėsmei, Liuksemburgo rotacinės pajėgos reguliariai dalyvauja karinėse pratybose Lietuvoje.

Didžiojo hercogo vizitas sutapo su pratybomis „Geležinis vilkas II“, kurių tikslas – sustiprinti pasirengimą gynybai, patikrinant NATO batalione tarnaujančių karių iš skirtingų valstybių tarpusavio sąveiką ir gebėjimą atlikti karines bei gynybos užduotis kartu su Lietuvos karinėmis pajėgomis. Pratybose dalyvauja daugiau nei 2 tūkstančiai karių.