„Įstatymų paketas šiuo metu yra peržiūrimas, sprendimas bus priimtas per šią savaitę“, – BNS informavo Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą, atsisakoma „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatoma nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.

Nuo 2019 metų sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijų turto: nuo kitų metų pradžios jie siektų 0,8 proc., nuo 2020 metų – 0,65 proc., o nuo 2021 metų – 0,5 proc. fondo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos  platina gyvybės draudimo bendrovės), anuitetui įsigyti reikiamų lėšų suma mažinama iki 10 tūkst. eurų.

Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį. Nemažai kritikuotas automatinis dirbančiųjų įtraukimas į kaupimą antroje pakopoje, dalis rinkos dalyvių skeptiškai vertina siūlymą pensijų anuitetų platinimą perduoti „Sodrai“.

Prezidentė dėl Seime priimtų įstatymų pagal įstatymus turi apsispręsti per 10 dienų. Įstatymus dėl mokesčių pakeitimo D. Grybauskaitė birželio 30 dieną pasirašė siekdama, kad nebūtų pažeistas 6 mėnesių įsigaliojimo terminas ir pakeitimai pradėtų galioti nuo 2019 metų pradžios.

Mokesčių reforma numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir išplėsti jo taikymo ribas.

Vyriausybė pabrėžia, kad įstatymų pakeitimai sumažins darbo jėgos mokesčius, ypač vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Opozicija teigia, kad pertvarka pareikalaus didelių biudžeto išlaidų, pataisos priimtos chaotiškai, neįvertinus įtakos šalies finansams.