„Aš suprantu, kad dešimt metų Lietuvoje buvo vienintelis žmogus, kuris viską žinojo ir neklydo. Dabar yra dar ir kitų žmonių, kurie stengiasi žinoti daug, bet daro klaidas, aš pripažįstu“, – žurnalistams Seime sakė ministras pirmininkas.

Antrą kartą ketvirtadienį komentavęs prezidentės elgesį premjeras tvirtino, kad jų santykiuose „nėra diktato, tai yra partnerystė“.

„Mes visada kalbame labai dalykiškai, kaip lygiaverčiai politikai. Kalbame vienodu tonu ir viena, ir kita pusė laikomės to pariteto. Manau, kad esame abu rinkti Lietuvos žmonių, turime tam tikrus įgaliojimus ir esame lygiaverčiai partneriai“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Aš suprantu, kad dešimt metų Lietuvoje buvo vienintelis žmogus, kuris viską žinojo ir neklydo. Dabar yra dar ir kitų žmonių, kurie stengiasi žinoti daug, bet daro klaidas, aš pripažįstu.

Prezidentei pavadinus premjero norą „ieškoti kaltų net pasitelkus teisėsaugos institucijas“ liguistu, jis tvirtino esąs visiškai sveikas.

„Jeigu kokių nors kyla kam abejonių, tai kiekvienais metais esu įpratęs nuo tada, kai buvau pareigūnas, tikrinuosi sveikatą kiekvienais metais ir galiu patikinti, kad esu visiškai sveikas“, – tvirtino ministras pirmininkas.

Jis teigė su prezidente susitinkantis maždaug kartą per dvi savaites. Premjeras tvirtino, jog dėl santykių su prezidente neturėtų kilti problemų patvirtinant naujus kultūros, aplinkos bei švietimo ir mokslo ministrus.

Anksčiau ketvirtadienį S. Skvernelis pareiškė, jog prezidentės politiką iliustruoja „tulpių paštas“, o viešai matomas šalies vadovės įvaizdis tėra fasadinis.

Kalbėdamas apie „tulpių paštą“, S. Skvernelis turėjo omenyje žiniasklaidos pavasarį paskelbtą prieš kelerius metus buvusį šalies vadovės susirašinėjimą su politinės korupcijos byloje kaltinamu buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.

D. Grybauskaitė 2014–2016 metais E. Masiuliui rašydavo iš elektroninio pašto tulpes@lrpk.lt.

Prezidentė LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį transliuotame interviu pareiškė, kad valdančiosios daugumos santykis su visuomene išgyvena krizę.

Ji tvirtino, kad vykdant reformas per „arogantišką visažiniškumą“ daugelyje sričių atsirado „suvėlimo ir chaoso“.

Šalies vadovė sakė, kad antrieji „valstiečių“ vadovaujamos valdančiosios daugumos metai buvo skirti „jėgos demonstravimui, buldozerio demonstravimui, kad jau ir girdėti nebūtina, žino ir taip gerai, įsiklausyti nereikia“.

Anot jos, tai sukėlė priešpriešą tarp visuomenės, Vyriausybės ir valdančiosios daugumos.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams teigė, jog prezidentės kritika valdžiai susijusi su tuo, kad ji nenorėjo „valstiečių“ pergalės 2016 metų Seimo rinkimuose.

„Kritika pylėsi per dvejus metus be perstojo ir niekada nebuvo kitaip, prezidentė, sakydama, kad jai buvo sunku, suprantu, kad buvo noras, iš laiškų prezidentės ir Masiulio, kad rinkimus laimėtų Liberalų sąjūdis ir atitinkamai tas pojūtis nepasitenkinimo išliko“, – tvirtino R. Karbauskis.

„Jokių dalykų apie aroganciją, nesišnekėjimą, aš manau, kiekvienam reiktų pažiūrėti į veidrodį ir rečiau vartoti tokius išsireiškimus kaip arogancija, nes ne mes, o pati prezidentė pasakė, kad yra aukštumos, yra apačios, ir atitinkamai įvardino Lietuvos tautą kaip apačias, o save, valdžią, kaip aukštumą“, – pridūrė jis.

Viename iš susirašinėjimų su E. Masiuliu prezidentė pavadino S. Skvernelį pavojingu populistu.