Taip LRT.lt sako EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

– Neseniai Europos Komisijai EK paskelbė Lietuvos ir kitų valstybių narių ekonomikos iššūkių analizę. Kokius pastebėjimus EK ataskaitoje išskirtumėte?

– Pristatyta šalies ataskaita turi tiek blogų, tiek gerų žinių Lietuvai. Gera žinia tai, kad auga ekonomika – šiemet planuojamas jos augimas iki 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nedarbas mažėja, nors dažnai tai susiję ir su vis dar didele emigracijos banga. Taip pat gera žinia yra tai, kad atlyginimai šalyje auga nuolatos ir nuosekliai.

Tačiau EK didžiulį nerimą kelia skurdo ir socialinės atskirties lygmuo, kuris per pastaruosius metus didėjo ir yra vienas didžiausių Europoje. Taip pat neramina didelė pajamų nelygybė tarp miestų ir kaimiškų vietovių gyventojų bei mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Pastaroji problema pavojinga ne tik socialinei sričiai, bet ir ekonominei valstybės perspektyvai. Šiandieną dešimt darbingo amžiaus žmonių išlaiko tris pensinio amžiaus žmones. Jei tendencijos išliks tokios pat, 2035 metais dešimčiai darbingo amžiaus žmonių gali tekti išlaikyti šešis pensinio amžiaus žmonės.

EK didžiulį nerimą kelia skurdo ir socialinės atskirties lygmuo, kuris per pastaruosius metus didėjo ir yra vienas didžiausių Europoje.

Pastebėjome ir daug problemų švietimo sistemoje jos kokybės ir neefektyvumo prasme. Kaip ir anksčiau, nurodėme, kad trūksta esminių ir gilių inovacijų ir investicijų valstybėje.

Iš dabartinės vyriausybės sulaukėme teigiamų reakcijų į šalies ataskaitą nepaisant nemažos kritikos tame 41 puslapyje. Naujoji vyriausybė daug kur mato problemas panašiai kaip ir EK, iš esmės yra iškėlusi sau tuos pačius prioritetus dėl skurdo ir atskirties mažinimo, emigracijos problemos sprendimo, švietimo kokybės kėlimo ir gilios švietimo sistemos reformos įgyvendinimo. Tai parodo, kad tos kasmet išleidžiamos ataskaitos, ypač šiemet, naujo Seimo ir vyriausybės kontekste, yra gera pagalba tiek vyriausybei, tiek visuomenei apsibrėžti ateities darbus.

– Sakote, kad šios vyriausybės prioritetai yra panašūs į tuos, į kuriuos dėmesį atkreipia EK. Ar ankstesnių vyriausybių ir EK matomos problemos, prioritetai išsiskirdavo?

– Bendras darbas visada vyko, susikalbėjimas – taip pat, tik šiemet mes nusprendėme pačią ataskaitą viešinti daug stipriau nei bet kada anksčiau. Ankstesniais metais dažnai ataskaitos aptarimas vykdavo ekspertiniu lygiu su įvairiais ekonomistais, valdžios struktūrų žmonėmis, tačiau retai išeidavo į viešumą.

Ypač šiandienėje Europoje, kur yra daug įtampos ir daug nesusikalbėjimo tarp visuomenių, vyriausybių, įvairių kitų žaidėjų, kur vyrauja alternatyvių faktų ir abejonės kultūra, tas viešas tiesus kalbėjimas tampa vis svarbesnis. EK jau kurį laiką propaguoja daug aiškesnį ir platesnį kalbėjimą ne tik su ekspertais, tačiau ir su visuomene, žiniasklaida. Taip yra tam, kad tokie dokumentai, kaip šis, nenugultų į stalčius, neapdulkėtų ir netaptų dar vienu popieriumi, neturinčiu jokios įtakos.

Viešumo prasme tai yra nauja. Kaip minėjau, tiesiog yra sutapimas laike – naujas Seimas, nauja vyriausybė, kuri tik dabar pristato detalesnį savo priemonių planą dėl vyriausybės programos įgyvendinimo, todėl tai yra puikus laikotarpis tokiam dokumentui ir sinergija tarp EK diagnozės ir vyriausybės įvardytų problemų bei prioritetų. Galbūt ir tai padeda geriau rasti kalbą, kad po 27 valstybės nepriklausomybės metų opiausias problemas vyriausybė pribrendo spręsti iš esmės.