Į Darbo partiją iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ perbėgęs Valentinas Mazuronis pirmadienio vakarą patvirtino tai, kas jau seniai buvo vieša paslaptis – jis nepalieka puikiai apmokamos vietos Europos Parlamente (EP), tuo užsitikrindamas ateityje solidžią pensiją.

Kitos dvi naujienos – partiją į Seimo rinkimus ves jos frakcijos Seime seniūnas Kęstutis Daukšys, kuris niekada nebuvo partijos patriarcho Viktoro Uspaskicho favoritu, o rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato. LRT.lt primena, kad generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo stabdyti jo neliečiamybę.

Po „darbiečių“ tarybos posėdžio, kuriame ir buvo viešai paskelbta, kad partiją į Seimo rinkimus ves K. Daukšys, V. Mazuronis tvirtino, jog tokį jo sprendimą pirmiausia lėmė tai, kad jį, dalyvavusį EP rinkimuose su „Tvarka ir teisingumu“, reitingavo 50 tūkst. rinkėjų. Esą kaip tik dėl to jis negalįs atsisakyti mandato EP.

K. Daukšys tai, kad partijos rinkimų sąraše yra įrašytas pirmuoju, vertino kaip labai didelį pasitikėjimą ir žadėjo jį visomis išgalėmis pateisinti.

Rudenį gali ir atsistatydinti 

Apie seniai politiniuose kuluaruose girdimas kalbas, kad po Seimo rinkimų spalio mėnesį gali atsistatydinti iš Darbo partijos (DP) pirmininko posto, V. Mazuronis sakė, jog toks susitarimas buvęs ir prieš jam ateinant į DP.

„Tada sakiau, kad, jei partija nelaimės rinkimų, atsistatydinsiu. O dabar galiu dar pridurti, jog tai padaryčiau nelaukdamas partijos suvažiavimo, o iš karto po rinkimų. Tačiau jei, formuojant valdančiąją daugumą, prireiktų mano, kaip buvusio Aplinkos ministro, patirties, sutikčiau vėl imtis darbo vykdomojoje valdžioje, ir tuomet jau tektų atsisakyti mandato EP“, – teigė V. Mazuronis.

V. Gapšys – politikavimo auka? 

Tai, kad partijos rinkimų štabo vadovas V. Gapšys nusprendė nelaukti, kol Seime bus sudaryta speciali komisija dėl jo neliečiamybės panaikinimo, ir pats nusprendė atsisakyti parlamentaro mandato, V. Mazuronis įvertino kaip drąsų kolegos žingsnį: „Mes Vytautui neturime jokių priekaištų ir absoliučiai juo pasitikime. Tokiu savo sprendimu jis užkirto kelią kai kam ir toliau politikuoti.“

Bet ar V. Gapšio sprendimas palikti Seimą – nepanašus į buvusio Liberalų sąjūdžio vedlio Eligijaus Masiulio veiksmus, atsisakant Seimo nario mandato, o kartu ir sutrukdant sudaryti specialiąją komisiją, kuriai teisėsaugininkai būtų priversti pateikti nemažai medžiagos,  atskleidžiančios jam inkriminuojamų nusikaltimų detalių bei aplinkybių?

„E. Masiulio neliko ir Seime, ir partijoje. Tai parodė partijos požiūrį į jį. O V. Gapšys lieka ir partijoje, ir rinkimų sąraše. Su juo ir toliau dirbsime kartu“, – tvirtino V. Mazuronis.

„Valstiečiai“ – blogiau nei Arūno Valinsko kompanija

Paklaustas, kaip vertina „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ lyderio Ramūno Karbauskio poziciją, kad po rinkimų jo partija tikrai nedalyvaus jokiose galimose koalicijose su „tvarkiečiais“ ir „darbiečiais“, V. Mazuronis teigė manąs, jog tokia „valstiečių“ vedlio nuostata jam primena buvusius „prisikėlėlius“ ir jų lyderį A. Valinską.

„Valstiečių“ rinkimų sąrašas – ne kas kita, o toks pat reiškinys, kaip A. Valinsko rinkimų sąrašas per praėjusius Seimo rinkimus, kai suburiami žmonės, turintys visiškai skirtingus požiūrius, vien tam, kad į rinkimus blizgučiais būtų pritraukiami rinkėjai. Bet, mano galva, A. Valinsko komanda buvo stipresnė nei dabartinė „valstiečių“, – kalbėjo V. Mazuronis.

Partija atrodo nedemokratiškai

Tuo metu politologas A. Krupavičius sako apgailestaująs, kad Lietuvoje formuojasi keista partijų lyderių elgesio tradicija.

„Parlamento rinkimai visoms partijoms turėtų būti svarbiausi. Tokios tradicijos – visose parlamentinėse demokratijose. Tačiau tenka apgailestauti, kad mūsų šalyje formuojasi keista tradicija, kai partijų lyderiai nedalyvauja parlamento rinkimuose. Aišku, dėl skirtingų priežasčių – antai „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas negali dėl teisinių problemų. Bet, pavyzdžiui, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ilgai svarstė, ar grįžti iš EP. Dėl Valdemaro Tomaševskio taip pat vyko panašios diskusijos“, – teigė A. Krupavičius.

Jis tvirtino neabejojąs, kad tokiose šalyse, kaip Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė niekada net nekyla panašių diskusijų.

Politologas teigė manąs, jog V. Mazuronio sprendimui nevesti Darbo partijos į rinkimus nemenkos įtakos turėjo solidi alga EP. Be to, ten jis esą jaučiasi kur kas saugiau ir užtikrinčiau dėl savo ateities, nes be jokių trikdžių gali dirbti iki 2019 m., kol pasibaigs penkerių metų kadencija. Tuo metu Lietuvos vidaus politikos gyvenimas – kur kas permainingesnis: šiuo metu visiškai neaišku, kiek Darbo partija laimės mandatų Seime po rinkimų, ar bus valdžioje, ar opozicijoje. Todėl „darbiečius“ esą slegia nemenka nežinomybės našta.

Naujausios dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, už Darbo partiją balsuotų kiek daugiau nei 7 proc. rinkėjų.