„Mes pamatėme tam tikrą vietą – tai yra ne Vilnius, ne Seimo rūmai. Mes pamatėme regioną: ta aplinka buvo tokia, kad tarsi parodytų, į kokį elektoratą yra orientuojamasi, parodytų tą liniją skirties tarp tariamo Vilniaus elito ir ne elito. Buvo pasiųsti signalai, kas bus ta tikslinė grupė, į kurią bus orientuojamasi“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, rimčiausi S. Skvernelio konkurentai prezidento rinkimuose turėtų būtų nepriklausomas ekonomistas Gitanas Nausėda ir konservatorių iškelta buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Mes pamatėme tam tikrą vietą – tai yra ne Vilnius, ne Seimo rūmai. Mes pamatėme regioną: ta aplinka buvo tokia, kad tarsi parodytų, į kokį elektoratą yra orientuojamasi.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Kauno technologijos universiteto politologas Mažvydas Jastramskis pastebi, kad viešumoje dominuoja naratyvas, jog šie kandidatai atstovauja dešiniajam elektoratui ir miestų rinkėjams, todėl S. Skvernelis save pateikia kaip alternatyvą.

„S. Skvernelis save pozicionuos kaip „antrosios Lietuvos“, provincijos, regionų atstovą“, – sakė jis.

Politologų teigimu, svarbiu rodikliu dabar bus tai, kaip S. Skvernelio paskelbtas apsisprendimas paveiks jo reitingus.

„S. Skvernelis yra trečias, ir esminis klausimas būtent po paskelbimo, ar tas jo reitingas kažkiek keisis, ar ne. Jei jis keisis ir truputį padidės, nežiūrint to, kad jis dar truputį atsiliks, vis tiek tai kaip ir signalizuotų, kad jis yra konkurencingas ir vienas iš favoritų. Jeigu jis išliks toks pats – tada yra sudėtingiau“, – sakė M. Jastramskis.

Pasak jo, kol kas sunku prognozuoti, kokie bus politiko šansai rinkimuose, tačiau galimas scenarijus, jog S. Skvernelis pateks į antrąjį turą ir laimės prezidento rinkimus.

R. Urbonaitės teigimu, niša, į kurią prezidento rinkimuose pretenduoja premjeras, iki šiol buvo tuščia.

„Paprastai reitingai reaguoja į kandidato pasiskelbimą ir S. Skvernelis nekris labai smarkiai reitinguose, galbūt jis gali ir pagerinti savo pozicijas, jeigu nepadarys labai rimtų klaidų“, – sakė ji.

Pasak politologų, pats S. Skvernelio sprendimas buvo lauktas, nes jis viešumoje matomas kaip vienintelis realus valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas.

„Gana akivaizdu, kad „valstiečiai“ neturi kito pasirinkimo: žmogaus, kuris būtų taip plačiai žinomas, turėtų vis dar dalies gyventojų nemažą pasitikėjimą, nors jis yra ir sumažėjęs, jie neturi. Yra tam tikras spaudimas ir iš partijos lyderio Ramūno Karbauskio, kad jei ne S. Skvernelis, nežino, ką kels“, – sakė M. Jastramskis.

Politologų vertinimu, S. Skvernelio delsimas pranešti savo sprendimą buvo gerai apskaičiuotas, neskubant to padaryti kuo anksčiau, tačiau nelaukiant iki pat paskutinės minutės.

Dabar, pasak R. Urbonaitės, sudėlioti visi taškai ant „i“ ir rinkimų kampanija taps aiškesnė.

Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12-ąją, antrasis, jei prireiks, gegužės 26 dieną.