Iš pirmo žvilgsnio didelių permainų ir reformų nežadanti Seimo rudens sesija nebus rami, įsitikinęs politologas Algis Krupavičius. Geopolitiniai konfliktai ir su jais susijusios prastos ekonominės prognozės kels įtampą formuojant kitų metų biudžetą, o vidinius politikų konfliktus gali paskatinti konkurencija pirmą kartą vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose. Daugiau darnos nei praėjusiais metais politologas prognozuoja tarp Seimo ir Prezidentės.

– Ko galime tikėtis iš naujos Seimo sesijos? Ar numatomas ramus laikas, kai tik bus priimami su euru susiję įstatymai ir diskutuojama apie krašto gynybos finansavimo didinimą, ar gali būti ir staigmenų?

– Tai nebus ramus laikas dėl kelių priežasčių. Lietuva rengiasi euro įvedimui, dėl to darbo krūvis Seime bus didesnis nei įprastai. Tokia įtempta darbotvarkė buvo valstybės atkūrimo pradžioje, taip pat kai vyko integracija į ES, į NATO. Be to, įprastas darbas – kitų metų biudžeto tvirtinimas – šiemet vyks kitokiame kontekste. Tarptautinėje arenoje atsiranda naujų ekonominių įtampų dėl Ukrainos krizės, kitų geopolitinių konfliktų. Ekonominė aplinka Europoje, švelniai tariant, yra prasta, dauguma šalių savo ekonomikos augimą žymi minuso ženklu. Perspektyvos, kad ekonominis augimas gerės, yra gana blankios. Visos prognozės rodo, kad Lietuvoje ekonomikos augimas irgi lėtėja. Taigi diskusijos dėl biudžeto bus tikrai aštrios tiek valdančiosios koalicijos viduje, tiek su opozicija.

Dar viena sritis, kuri kelia tam tikrų problemų, yra konfliktas tarp Seimo ir Prezidentės dėl generalinio prokuroro Dariaus Valio ateities. Šis klausimas, matyt, toliau audrins ir visuomenę, ir politikus.

Krašto gynybos finansavimo klausimas taip pat nebus paprastas. Jį reikia gana smarkiai didinti, ir teks spręsti, iš kokių lėšų tai daryti bei kaip realiai tas lėšas panaudoti.
Dar vienas dalykas, kuris politikams gyvenimo tikrai nepalengvins, yra artėjantys savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Pastarieji Lietuvoje vyks pirmą kartą. Politikų tarpusavio konkurencijos ir konfliktinių situacijų tikimybė šių rinkimų kontekste yra didelė.

– Šios valdžios kadencijos pradžioje dar buvo pakalbama apie mokesčių sistemos pokyčius, tačiau pastaruoju metu apie tai nebekalbama. Kaip manote, ar šiemet dar gali būti svarstoma dėl kokių nors mokesčių keitimo ar naujų įvedimo, o gal tam ir nebūtų jokio pagrindo?

– Artimiausiu metu prie šio klausimo tikriausiai nebus grįžtama. Tačiau, jeigu ekonomikos vystymasis sparčiai lėtės, tuomet įmanomi visokie scenarijai. Ekonomine prasme dabar aktualesnis klausimas yra sklandus euro įvedimas, potencialaus kainų didėjimo suvaldymas. Be to, euro įvedimas didins spaudimą dėl atlyginimų didinimo, kadangi privatus sektorius turės galimybę pats priimti sprendimus, o viešajame sektoriuje atlyginimai priklauso nuo valdančiosios daugumos sprendimų. Ne veltui valdantieji dabar kalba apie socialinės atskirties mažinimą, socialinių išlaidų didinimą – tai yra reikalinga, kad su euro įvedimu susiję iššūkiai būtų tinkamai išspręsti.

– Iš valdančiosios koalicijos pasitraukus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA), sustiprėjo Darbo partijos pozicijos. Kaip tai gali paveikti politinę darbotvarkę?

– Visų trijų valdančiosios koalicijos partnerių pozicijos dabar stiprios, nes bet kurios vienos partijos pasitraukimas reikštų, kad koalicija liktų parlamentinėje mažumoje. Socialdemokratų partija, matyt, turės daryti šiek tiek daugiau nuolaidų savo koalicijos partneriams. Apskritai yra gera žinia, kad vienintelis politikos naujokas valdančiojoje koalicijoje ir buvo LLRA. Kaip paprastai būna, naujokai turi pernelyg didelių lūkesčių, bet nelabai moka siekti jų įgyvendinimo. O likusios trys partijos yra patyrusios politikoje, tad joms lengviau susitarti.

Tiesa, yra vienas nežinomasis, kuris tęsiasi ilgą laiką – tai garsioji Darbo partijos byla. Artės rinkimai, gali būti, kad ši byla vėl atsiras viešojoje darbotvarkėje, Apeliacinis teismas taip pat gali būti aktyvesnis. Byla gali būti instrumentas, kuriuo opozicija mėgins išsiūbuoti koalicijos laivelį ar sumažinti koalicijos partnerių patrauklumą rinkėjų akyse.

– Ar šiame kontekste, padidėjus Darbo partijos įtakai, neatsinaujins įtampa su Prezidente?

– Manau, kad to neturėtų būti. Pirmiausia, pačios Prezidentės elgsena prasidėjus antrajai kadencijai yra gerokai pakitusi. Anksčiau šalies vadovė net negalėjo kalbėtis su Seimo pirmininke, kas demokratinėje politikoje yra visiškai nenormalu. Dabar santykiai tarp Prezidentės ir Seimo yra gerokai atšilę. Vienintelis dalykas, kuris kiša pagalius į ratus, yra D.Valio klausimas – Seimas jam turi nemažai priekaištų, o Prezidentė, atrodo, nėra nusiteikusi jo aukoti. Kitose srityse atsirado daugiau tarpusavio supratimo, dialogo. Tikimybė, kad bus rasti kompromisai, dabar yra gerokai didesnė. Juo labiau kad, norėdama sėkmingai įveikti antrąją kadenciją, ir kad jos vardas būtų įrašytas į Lietuvos istoriją, Prezidentė neturi kito kelio, kaip dirbti su dabartine valdančiąja koalicija. Juk galimybė, kad valdančioji dauguma pasikeis iki kitų Seimo rinkimų, yra labai nedidelė.