Nutartį paskelbęs teisėjas Bronius Januška posėdyje sakė,  kad teismas negali nagrinėti skundo, nes jis nesusijęs su viešojo administravimo sritimi.

„K.Pūkas siekia kaip savo Seimo nario teisių užtikrinimo vykdant apkaltos procesą, o tai reiškia, kad ginčas susijęs su Seimo nario veikla. Administracinis teismas yra nekompententingas nagrinėti su Seimo narių veikla susijusius ginčus, neturi kompetencijos tirti išvados, jos teisėtumo ir pagrįstumo“, – sakė teisėjas.

Šio teismo teisėjų kolegijos sprendimas nėra galutinis – K.Pūkas ir jo advokatai dar gal rašyti skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tokiu pat pagrindu, kaip nurodė teisėjas, šios bylos baigties prašė atsakove byloje patraukta Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Teismui buvo apskųstas Seimo komisijos sprendimas, kad K.Pūko apkaltos komisija bei jos pirmininkė Dovilė Šakalienė nepadarė pažeidimų per tyrimą. Šį sprendimą politiko advokatai prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimtą pažeidžiant Konstitucinio Teismo praktiką ir Seimo statutą.

Seimo nario skundus nagrinėjusi Etikos komisija yra konstatavusi, kad kelis posėdžius be K.Pūko ir advokatų surengusi ir liudytojus anonimiškai apklaususi apkaltos komisija nepažeidė Seimo statuto ir kitų teisės aktų. K.Pūkas teigė, kad neleidžiant jam ir atstovams dalyvauti posėdžiuose buvo paneigta jo teisė į gynybą. Seimas remdamasis apkaltos komisijos siūlymu yra pradėjęs K.Pūko apkaltos procesą.

K.Pūko advokatė teisme dėstė, kad jos klientas nepagrįstai buvo sutapatintas su kaltinamojo statusu baudžiamajame procese.

„Pareiškėjui nebuvo leidžiama dalyvauti posėdžiuose, nes komisija vadovavosi nukentėjusiųjų apsaugos direktyva, kuri nurodo, kad įtariamasis turi būti izoliuotas nuo aukos. K.Pūkui nėra pareikšti jokie įtarimai, nėra pagrindo jam taikyti įtariamojo statusą“, – teismo posėdyje yra sakiusi parlamentaro advokatė Aušra Ručienė.

Be to, specialioji komisija liudytojams taikydama anonimiškumą, pasak advokatės, taip komisija peržengė kompetencijos ribas. Ji pažymėjo, kad net baudžiamajame procese kaltinamajam suteikiama teisė užduoti klausimus liudytojams, šiuo atveju tokia teisė nebuvo suteikta.

Advokatai taip pat akcentavo, kad abiejų komisijų nare buvo Seimo narė Rita Miliūtė, nenusišalino nuo K.Pūko skundo nagrinėjimo.

K.Pūko advokatai taip pat skundėsi, kad jų klientui nebuvo leista dalyvauti apkaltos komisijos posėdyje, kuriame dalyvo Generalinės prokuratūros atstovas ir nukentėjusioms merginoms atstovaujantis advokatas Karolis Rugys.

Parlamentarai gegužės pradžioje nutarimu vienbalsiai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu pateikti išvadą, ar specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti K.Pūko veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Teismas paskelbė priimantis nagrinėti apkaltos bylą, pirmasis posėdis planuojamas rudenį. Jei KT pripažįsta Seimo narį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, Seimas sprendžia dėl jo mandato panaikinimo. Seimo nario mandatas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai. Apkalta K.Pūkui inicijuota žiniasklaidai paskelbus apie galimą Seimo nario seksualinį priekabiavimą per darbo pokalbius. Kelios merginos dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pradėtas tyrimas.

Ketvirtadienį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn parlamentarą K.Pūką ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą, kurioje K.Pūkas padavė į teismą žiniasklaidą, paviešinusią galimą parlamentaro priekabiavimą per darbo pokalbius. K.Pūkas įvardijamas kaip ieškovas civilinėje byloje dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės bei garbės ir orumo pažeidimo. Atsakovas šioje byloje yra Laisvas ir nepriklausomas kanalas (LNK).