Pasak jos, Seimo nariai nagrinės galimybę susiburti į laikinąją, o ne tarpparlamentinę grupę, kuriai reikalingas parlamento vadovo palaiminimas.

„Vis tiek eisime į priekį ir tada bandysime steigti bent laikinąją grupę“, – BNS trečiadienį sakė M. Navickienė.

Tai politikė pranešė Seimo pirmininkui paskelbus, kad jis neuždegs žalios šviesos parlamentarų iniciatyvai steigti tarpparlamentinę grupę ryšiams su Tibetu.

Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas turi pranešti Seimo nariams apie įsirašymo į tarpparlamentinių ryšių grupę pradžią ir pabaigą bei paskelbti jos sudarymo iniciatorius, pirmojo posėdžio datą ir vietą.

Tuo metu laikinajai grupei parlamente steigti užtenka įteikti Seimo pirmininkui pareiškimą, pasirašytą ne mažiau kaip penkių Seimo narių, numato statutas. Konservatorius Andrius Navickas yra teigęs, kad grupėje ryšiams su Tibetu palaikyti norėtų dalyvauti 19 parlamentarų.

Seimo pirmininkas trečiadienį tvirtino, kad tarpparlamentinė grupė ryšiams su Tibetu prieštarautų Lietuvos užsienio politikai, nes Vilnius Himalajų kalnuose esančią teritoriją laiko Kinijos dalimi.

„Formalioji pusė mus įpareigoja kalbėti apie vientisą Kiniją ir mes negalime viename kambaryje kalbėti apie vientisą Kiniją, kitame kambaryje – apie Tibeto rėmimą“, – Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

M. Navickienė teigė, kad Seimo pirmininko tonas ją suglumino.

„Šita grupė, ar ji būtų tarpparlamentinė, ar laikinoji, ji nebūtų nukreipta į Tibeto autonomiją ar nepriklausomybę, nes pirmiausiai mes kalbame apie žmogaus teises ir religines laisves Tibete“, – sakė Seimo narė.

„Kartais sukuriame dirbtinų atskyrimų ten, kur jų nėra. Aš matyčiau galimybę Seimo nariui dalyvauti ir tarpparlamentinėje Lietuvos ir Kinijos grupėje, ir draugystės su Tibetu grupėje, nes tai vienas kitam neprieštarauja“, – pridūrė ji.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis yra sakęs, kad tarpparlamentinės grupės gali būti steigiamos tik tarp dviejų šalių parlamentų ir tik su tomis valstybėmis, su kuriomis Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius.

Iniciatyvos steigti ryšių su Tibetu grupę opozicijos politikai ėmėsi rugsėjo pabaigoje susitikę su Indijoje gyvenančiu Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Anksčiau Lietuvos Seime ryšių su Tibetu grupės buvo registruotos, jos veikė kaip laikinosios grupės.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Lietuva buvo patekusi į Kinijos nemalonę, kai su Dalai Lama Vilniuje 2013 metais susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kurį laiką derybos įvairiais klausimais su Kinija buvo sustojusios, kol 2015 metų vasarį Pekinas išplatino pareiškimą, kad vėl yra pasirengęs plėtoti gerus santykius.

Kinijos ambasada kol kas nepakomentavo Lietuvos parlamentarų ketinimų įsteigti grupę ryšiams su Tibetu šiame Seime.