NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Vilniuje atidarė NATO vadavietę. Šis štabas ir dar penkios nedidelės vadavietės Rytų bei Vidurio Europoje įkurtos reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

NATO pajėgų integravimo vienetais vadinamos vadavietės atidarytos trijose Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Kiekviename iš šešių štabų dirbs maždaug po 40 karininkų.

Šie NATO vadovavimo struktūros elementai sukurti, siekiant geriau pasirengti priimti NATO itin aukštos parengties pajėgas ir koordinuoti tarptautines pratybas.

Vadavietės oficialiai buvo aktyvuotos antradienį, o pilną operacinį pajėgumą turėtų pasiekti iki kitąmet Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

J.Stoltenbergas Vilniuje ketvirtadienį sakė, kad vadaviečių atidarymas yra NATO solidarumo simbolis.

„NATO vėliavoms kylant šešiose sąjungininkų šalyse, visas aljansas žengia didelį žingsnį didesnio solidarumo, didesnės jėgos ir geresnio pasirengimo link“, - ceremonijoje sakė NATO vadovas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė renginyje pareiškė, kad Rusija negali būti NATO partnerė.

„Rusijos agresija Ukrainoje yra grėsmė Europos žemyno saugumui. Štai kodėl agresoriai negali būti partneriai. Štai kodėl nusprendėm sustiprinti savo saugumą“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Iškilmingos ceremonijos metu skambant Lietuvos ir NATO himnams kariai pakėlė Lietuvos valstybinę, NATO, Vilniaus miesto ir NATO pajėgų integravimo vieneto vėliavas. Virš renginio vietos praskrido NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse pradėję Vengrijos karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais JAS-39 „Gripen“.

Štabui Vilniuje vadovauja Danijos kariuomenės pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas, jame dirbs karininkai iš daugiau nei dešimties NATO šalių, daugiausia atstovų delegavo Vokietija, Kanada ir Lenkija. Planuojama, kad visi karininkai atvyks iki metų pabaigos.

Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo regioną ir prasidėjus neramumams Ukrainos Rytuose, NATO sustiprino pratybas Baltijos jūros regione, patruliavimą ore ir jūroje, o Jungtinės Valstijos pažadėjo dislokuoti sunkiąją ginkluotę.

Baltijos šalys ir Lenkija taip pat prašo regione įsteigti nuolatinius karinius vienetus, tačiau kai kurie sąjungininkai Europoje teigia, kad tai gali pažeisti 1997 metų susitarimą su Maskva ir dar padidinti įtampą regione. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra dislokuota po kuopą JAV karių.

Paragino pasinaudoti „šviežia proga“ užtikrinti paliaubas Ukrainoje

„Situacija Ukrainoje išlieka labai trapi, todėl aš sveikinu atnaujintą įsipareigojimą įgyvendinti ir gerbti paliaubas“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė J.Stoltenbergas, atsakydamas į BNS klausimą.

Ukrainos vyriausybė ir Rusijos remiami separatistai neseniai sutarė nutraukti apšaudymus nuo rugsėjo, kai prasidėjo nauji mokslo metai.

Pasak jo, NATO iš Ukrainos gauna prieštaringus pranešimus, todėl tiksliai situaciją įvertinti kol kas sunku.

„Kol kas kiek anksti pasakyti, kad iš tiesų vyksta ant žemės. Bet bent jau atnaujintas įsipareigojimas suteikia šviežią progą visoms pusėms visiškai įgyvendinti Minsko susitarimus“, - teigė NATO vadovas.

Jo teigimu, Ukrainos parlamento pirminis pritarimas reformai, kuri suteiktų daugiau galių regionams rytuose, rodo, jog Ukraina vykdo pernai vasarį sutartas paliaubų sąlygas, tačiau jas pažeidinėja Rusija, tęsianti paramą separatistams.