Quantcast

Molėtuose Atminties maršu pagerbtos Holokausto aukos

  • Teksto dydis:

Molėtuose pirmadienį Atminties maršu pagerbtos Holokausto aukos – iš centro žmonių kolona pajudėjo į žydų žudynių vietą miesto pakraštyje, kur aukoms bus atidengtas paminklas.

Molėtuose nužudytų žydų artimųjų inicijuotame atminties renginyje dalyvauja Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Molėtų meras Stasys Žvinys, pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, parlamentarai.

Į eiseną susirinko per tūkstantį žmonių, kai kurie – su vaikais, matyti nemažai jaunimo, plazda Lietuvos, Izraealio, Lenkijos vėliavos, nešami nužudytųjų portretai.

Anksčiau pirmadienį prieš 75 metus nužudytų žydų atminimą pagerbė prezidentė Dalia Grybauskaitė su Izraelio ambasadoriumi Amiru Maimonu. Šalies vadovė sakė, kad lietuviai pradeda atviresnėmis akimis žiūrėti į Holokaustą, ir tai padeda plėtoti draugiškus santykius su Izraeliu.

„Mūsų oficialūs santykiai su Izraeliu yra labai pagerėję, po visų vizitų yra šilti, ir tai, kad mes sugebame į save pažiūrėti atviresnėmis akimis, labai svarbu, ir kad nebijome skaudžių savo istorijos momentų“, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas sakė labai vertinantis, kad šalies vadovė savo apsilankymu pagerbė Holokausto aukų atminimą. Jo teigimu, tai svarbu visai Lietuvai.

„Aš labai vertinu, kad prezidentė šiandien yra čia su mumis. Ir kai kalbame paie žydų bendruomenę, mes visų pirma kalbame apie lietuvius – kurie gyvena Lietuvoje, gyvena lietuviams, tad prezidentė šiandien aplankė savo šalies žmones, ir tai svarbiausias dalykas. Kai mes kalbame apie žydų palikimą, mes kalbame apie Lietuvos palikimą. Tie žmonės, kurie gyveno Molėtuose, jie buvo bendruomenės dalis, ir mes labai vertiname šį vizitą, jis labai svarbus mums, labai svarbus Lietuvai“, – kalbėjo A.Maimonas.

Molėtų žydų žudynių vietą aplankiusi ir tylos minute Holokausto aukų atminimą pagerbusi šalies vadovė pagal žydų tautos papročius masinės kapavietės vietoje padėjo atminties simbolį – akmenuką. Taip simboliškai buvo pradėtas Atminties maršas, kurį organizavo nužudytų žydų artimieji kartu su Lietuvos žydų bendruomene bei šalies visuomenininkais ir kultūros atstovais.

Nacių okupacijos laikotarpiu 1941 metų rugpjūčio 29 dieną Molėtuose išžudyta daugiau kaip 2 tūkst. žydų tautybės žmonių: 700 suaugusiųjų bei 1469 vaikų. Tuo metu tai sudarė beveik trečdalį visų miestelio gyventojų.

Šalies vadovė pasisakydama apie aukų atminimą pabrėžė, jog labai svarbu, kad Atminties maršo idėja susilaukė tokio didelio visuomenės ir ypač jaunimo palaikymo. Pasak prezidentės, tai rodo, kad Lietuvos žmonės keičiasi, „atsikrato primityvių stereotipų, tampa atviri ir tolerantiški, puoselėja ir gina žmogiškąsias vertybes“.

Masinės kapavietės vietoje naujai pastatytas granito paminklas ir įrengtas memorialas. Jo autorius Lietuvos ir Izraelio skulptorius Davidas Zundelovičius.

Šią savaitę Atminties maršai rengiami ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kur prieš 75 metus žiauriai išžudyti žydų tautybės žmonės.

Šiauliuose pirmadienį pagerbiant Holokausto aukas buvo atidengti garsaus vokiečių menininko Gunterio Demnigo sukurti „Atminimo akmenys“. „Atminimo akmenų“ memorialas yra išsibarstęs po aštuoniolika Europos valstybių bei šimtus miestų, iš viso po pasaulį jau yra pasklidę apie 60 tūkst. akmenų. G.Demnigas projektą Lietuvoje tęsia Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyva.

Plytelės Šiauliuose skiriamos buvusiam ilgamečiam Šiaulių viceburmistrui Samueliui Petuchauskui, nužudytam Paneriuose, ir gydytojui Urijui Rozovskiui, kuris dirbo Šiaulių gete ir kartu su savo mažaisiais pacientais savanoriškai išvyko į Aušvicą.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Šiauliuose gyveno apie 8 tūkst. žydų.

Antradienį Holokausto aukas Šeduvoje pagerbs premjeras Algirdas Butkevičius.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Beveik 900 lietuvių yra pripažinti pasaulio teisuoliais už tai, kad karo metu gelbėjo žydus rizikuodami savo gyvybe.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių