Quantcast

Ministras: su atšilimu turi kovoti ir žmonės, ir valstybė

Aukšto lygio klimato kaitos renginyje Prancūzijoje dalyvaujantis aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad prie visuotinio atšilimo pasekmių šalinimo gali prisidėti kiekvienas, tačiau Lietuva taip pat turės įgyvendinti savo įsipareigojimus.

„Čia visi svarbūs, kiekvienas žmogus yra svarbus. Klimatą keičiame savo sprendimais kiekvieną dieną, tačiau turime įgyvendinti savo įsipareigojimus ir kaip valstybė“, – BNS telefonu iš Paryžiaus antradienį sakė ministras.

„One Planet“ pavadintame viršūnių susitikime dalyvauja dešimtys pasaulio lyderių ir šimtai ministrų, kompanijų vadovų ir aplinkosaugininkų. Šis susitikimas surengtas praėjus dvejiems metams po istorinio Paryžiaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita.

Minėtos sutarties pagrindinis tikslas yra užtikrinti, jog klimatas atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu svarsto, kaip paskirstyti kovos su visuotiniu atšilimu įsipareigojimus kiekvienai Bendrijos narei. 

Aplinkos ministras sakė, jog Lietuvai gali tekti atsakomybė iki 2030 metų transporto sektoriuje, žemės ir namų ūkiuose sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 9 procentais.

„Mes intensyviai dabar dirbame prie veiksmų plano, kad pasiektume, jog šis tikslas būtų įgyvendintas, nes pirmasis ataskaitinis laikotarpis bus 2019 metai“, – teigė K. Navickas.

Pasak jo, Lietuvai reikės pasistengti sumažinti neorganinių trąšų naudojimą. Šalis taip pat ketina ieškoti būdų paskatinti žmones naudoti mažiau aplinką teršiančias mašinas ir apskritai atnaujinti automobilių parką.

Ministro teigimu, Lietuvos savivaldybėms reikės plėsti viešojo transporto tinklą, kad jis taptų patraukli alternatyva vairuotojams.

„Mes turime išsaugoti judumą, bet sumažinti transporto priemonių skaičių“, – kalbėjo K. Navickas.

Susitikime Prancūzijoje pareigūnai kalbėjosi apie investicijas į atsinaujinančios energijos šaltinius, diskusijose aptarti ir būdai kaip atsisakyti iškastinių energijos išteklių.

Pavyzdžiui, Pasaulio bankas paskelbė nuo 2019 metų nebefinansuosiantis naftos ir dujų žvalgymo bei gavybos projektų, o kelių pasaulio kosmoso agentūrų vadovai pasiūlė įsteigti klimato observatoriją, kuri kauptų duomenis ir dalytųsi jais su mokslininkais visame pasaulyje.

Visgi susitikimo nuotaikas kiek temdė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) birželį priimtas sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus sutarties, dėl jos beveik 200 šalių derėjosi ilgiau kaip du dešimtmečius.

Lietuvos aplinkos ministras tvirtino, jog susitarimą toliau vykdančios šalys neatsitraukia.

„Atmosfera tokia, jog tai labai aiškus signalas, kad vieno, nors ir labai didelio partnerio išstojimas, nesužlugdys bendro siekio“, – sakė K. Navickas.

Susitikime Paryžiuje taip pat nedalyvauja kitų smarkiai teršiančių šalių – Kinijos, Indijos, Brazilijos, Rusijos ir Kanados – lyderiai.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Susirinko visi parazitai dar kokiu istatymu prikurti, greit negalesi lauke net pabezdet, mokesi bauda

...

... portretas
Rimtoms šalims nėra ko tokioje nesąmonėje dalyvaut (va ir Lietuva nevykėlį pasiuntė).
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių