Paslapčia visiems

Tą patį ketvirtadienį, spalio 31 d., kai BNS išspausdino pranešimą apie galimus išpuolius prieš mūsų šalies vadovus Rusijos žiniasklaidoje, prezidentūra išplatino šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pasisakymą – garso bei vaizdo įrašus, kuriuose teigiama lygiai tas pats, tai yra šalies vadovė pati paviešino tą informaciją, kuri yra vadinamoje slaptoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje.

"Apklausos, kratos, poėmiai šioje istorijoje atrodo kaip kažkoks laukinis veiksmas, kam čia reikėjo tos sumaišties, nebent nuo ko nors reikia nukreipti dėmesį? Kodėl buvo duotas nurodymas susidoroti su žiniasklaida demokratinėje šalyje, aš paaiškinimo neturiu", – baisėjosi L.Balsys.

Lietuvoje tokių išpuolių prieš žurnalistus iki šiol dar nėra buvę. Tai nerimą keliantis atvejis, ir, jei jis bus nutylėtas, tai gali pasikartoti.

Pasak L.Balsio, džiugu, kad operatyviai sureagavo Seimas. Speciali komisija, kuri atlieka parlamentinę visų jėgos struktūrų kontrolę, pradėjo tyrimą.

Kuo užsiima STT?

Pagrindiniai šios skandalingos istorijos prieš žurnalistus herojai – STT pareigūnai. Nesuprantama, kodėl būtent ši tarnyba buvo priversta atlikti gėdingą misiją, nes jų veiklos srityje tokie "darbai" nenumatyti.

Oficialiame STT tinklalapyje nurodyta, kad tarnyba užsiima "baudžiamuoju persekiojimu, korupcijos prevencija, antikorupciniu visuomenės švietimu ir informavimu. STT pareigūnai vykdo kriminalinę žvalgybą, atskleidžia ir išaiškina korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas – kyšininkavimą, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir kt."

Žurnalistai nėra valstybės tarnautojai, pareigūnai ar valdininkai, tad, kodėl į juos nusitaikė būtent SST, kurios pareiga – kovoti su korupcija, o ne aiškintis, kas išdavė valstybės paslaptį?

"Tai buvo Generalinės prokuratūros pavedimas, kad STT atliktų tuos veiksmus. Kitas dalykas, ar STT neperžengė tam tikrų ribų? Teisėsauga, žinoma, turėtų tirti visas versijas, bet žurnalistams toks spaudimas tikrai keistai atrodo", – mano E.Gentvilas.

"Tikiu, kad paaiškės tiesa. Faktas, kad STT turėjo visus reikiamus leidimus susidoroti su žurnalistais, kelia dar daugiau nuostabos ir baimės dėl demokratijos padėties, nes tų žmonių mąstymas, kurie davė leidimus šitaip elgtis, su demokratija prasilenkia labai toli", – piktinosi L.Balsys.

Smūgis demokratijai

Europos Parlamento narys Leonidas Donskis taip pat labai kritiškai vertina jėgos struktūrų bandymus spausti žiniasklaidą.

"Aš blogai vertinu tuos dalykus, nežinau detalių, bet kiekvienu atveju žurnalistai yra ypatinga žmonių grupė, ne todėl, kad jie būtų aukščiau įstatymo, bet todėl, kad žurnalistai atstovauja profesijai, kurios esmė ir yra informuoti visuomenę bei kovoti už teisingą informaciją", – teigė L.Donskis.

Pasak profesoriaus, kiekvienas poelgis, panašus į šį, arba jėgos demonstravimas palieka labai blogą įspūdį.

"Man atrodo, kad demokratinėje valstybėje tokių dalykų neturėtų būti. Galbūt tai yra noras įbauginti, tačiau jei taip, tai – labai primityvi operacija demokratinėje ES valstybėje ir dar tokioje, kuri pirmininkauja ES Tarybai šiuo metu, todėl tokie veiksmai yra tiesiog neprotingi ir žemo lygio", – mano L.Donskis.

Europos Parlamento narys atmetė bet kokią sąmokslo teoriją, profesoriaus manymu, už to, ką žmonės dažnai laiko sąmokslu ar bloga valia, dažniausiai slepiasi neprofesionalumas.

Žiniose – KGB rezervistų sąrašas

Tai ne vienintelis atvejis, kai vadinamieji slapti dokumentai yra paviešinami.

Vienas rezonansinių atvejų buvo, kai TV3 žiniose 2005 m. vasario 8 d. buvo parodytas riboto naudojimo dokumentas, skirtas laikinajai Seimo komisijai, kuri turėjo ištirti Seimo pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno, VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus bei užsienio reikalų ministro Antano Valionio buvimo SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rezervo sąrašuose faktus ir aplinkybes.

Seimo laikinoji komisija tada taip ir nenustatė, kuris iš komisijos narių riboto naudojimo dokumentą paviešino. Nė vienas iš jų neprisipažino tai padaręs.

Tuomet tik paaiškėjo, kad savo turėtos kopijos negrąžino Seimo narys Algimantas Salamakinas, jis pranešė, kad jam duotą kopiją suplėšė, nes "neturėjo, kur jos saugoti, kaip to reikalauja LR įslaptintos informacijos apsaugos tvarkos".

Laikinoji Seimo komisija kreipėsi į tuometę TV3 Žinių tarnybos direktorę Jolantą Butkevičienę, kviesdama jos vadovaujamos tarnybos darbuotojus, parengusius reportažą, kai buvo parodyta riboto naudojimo dokumento kopija, dalyvauti Komisijos posėdyje ir žodžiu pateikti informaciją tiriamu klausimu.