- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius sako, kad Europos Sąjungoje (ES) negalima drausti branduolinėse jėgainėse pagamintos elektros importo, o draudimai importuoti branduolinę elektrą iš trečiųjų šalių turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatas, rašo „Verslo žinios“.
„Labai sunku kontroliuoti importuojamos elektros energijos pobūdį, taip pat dėl techninių priežasčių. Europos Sąjungoje negalima drausti importuoti branduolinę elektros energiją, nes tai prieštarauja energijos vidaus rinkos principams. Draudimą importuoti branduolinę elektros energiją iš ES nepriklausančios šalies reikėtų įvertinti atsižvelgiant į PPO nuostatas“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė M.Šefčovičius.
Jo nuomone, nėra aišku, ar draudimai importuoti branduolinę elektrą padėtų užtikrinti aukštesnius saugos standartus branduolinėse jėgainėse už ES ribų. Jis pridūrė, kad EK siekis išlieka, jog netoli Vilniaus Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (AE) atitiktų aukščiausius saugumo standartus.
BNS anksčiau rašė, kad Lietuva nori riboti dabar statomos Astravo AE pagamintos elektros tiekimą. Seimas balandį priėmė sprendimą riboti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo AE ir kitų nesaugių trečiųjų šalių branduolinių jėgainių. Nesaugia bus vadinama kaimyninės šalies branduolinė elektrinė, kurią statant ir jai veikiant nesilaikoma aplinkosaugos ar branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, pažeisti tarptautiniai susitarimai bei konvencijos ir kuri dėl geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Pernai birželį Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos Astravo AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui. Pagal jį elektros importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas per elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną. Neseniai prie Lietuvos iniciatyvos pareiškė prisidedanti ir Lenkija.
50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE nuolat įvyksta įvairūs incidentai, jie Lietuvai kelia abejonių dėl jėgainės saugumo. Jėgainėje bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau teigė, kad Astravo AE ir šiuo metu Karaliaučiuje sustabdytas AE projektas kelia grėsmę Lietuvai, pažeidžia Branduolinės saugos konvenciją, reikalaujančią derinti aikštelių parinkimą su kaimyninėmis valstybėmis ir įvertinti jų poveikį bei galimą žalą jų žmonėms, gamtai ir urbanistinei aplinkai.
PPO neturėtų reikšti pretenzijų
Už energetiką atsakingam Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojui M. Šefčovičiui pareiškus, kad Europos Sąjunga negali drausti branduolinės energijos importo, Lietuvos prezidentė ir energetikos ministras įsitikinę, kad Lietuvos embargas baltarusiškai ir rusiškai elektrai problemų nesukels.
„Mums nekils (sunkumų įgyvendinti siekį riboti elektrą ir nesaugių trečiųjų šalių atominių elektrinių - BNS), nes mums tai yra ne tik energetika, ne tik elektra, bet ir nacionalinio saugumo klausimas, todėl mūsų sprendimas yra legitymus ir mes tvirtai jo laikysimės“, - trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė tikintis, jog dėl jau priimto įstatymo riboti elektros importą PPO neturėtų reikšti pretenzijų.
„Tai yra procedūros, tai yra tiek PPO narių, tiek už jų stovinčių, bet nesančių PPO narėmis pradėti tam tikras procedūras, kreiptis pagal atitinkamus mechanizmus. Procesų niekas negali paneigti, bet finale esu tikrai užtikrintas tuo, kad tie sprendimai, kuriuos esame priėmę, yra pamatuoti, objektyvūs ir pasverti, todėl procedūrinių grėsmių tikrai nematau“, - BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministras taip pat pabrėžė, kad elektros embargas susijęs su Lietuvos nacionaliniu saugumu, todėl iškilus ginčams PPO, šalis galėtų išspręsti klausimą savo naudai.
„Mes turime Seimo priimtą įstatymą - tai yra nustatytus kriterijus, pagal kuriuos vertiname šios atominės elektrinės saugumą-nesaugumą mūsų nacionalinio saugumo atžvilgiu. Tą vertinimą pateiksime kaip įmanoma greičiau, planuojame birželio mėnesį, ir iš esmės dėl suderinamumo aiškiai matome, kad įstatymas sudėliotas taip, kad jeigu bus kažkokių klausimų dėl to sprendimus tikrai rasime“, - teigė ministras.
Toliau palaikys elektros tinklų sinchronizaciją
Už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius sako, jog EK toliau ketina politiškai palaikyti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo projektą su kontinentine Europa, rašo „Verslo žinios“.
„Sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus su Europos tinklais yra labai svarbu regionui ir visai ES. Baltijos valstybes sujungus su Lenkijos ir žemyninės Europos elektros tinklais ne tik sumažėtų priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos. Taip ES būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekybai elektros energija, padidėtų energijos kainų konkurencija ir pagerėtų vartotojams teikiamų paslaugų kokybė“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė M.Šefčovičius.
Anot jo, dėl projekto svarbumo EK toliau ketina politiškai palaikyti sinchronizaciją.
BNS anksčiau rašė, kad gegužės pradžioje Baltijos šalių premjerai ir Lenkijos ministrė pirmininkė sutarė, kad birželio pabaigoje bus pasirašytas supratimo memorandumas dėl elektros tinklų sinchronizavimo.
Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis - jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36-1,41 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...