- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausias Suomijos laikraštis „Helsingin Sanomat“, apžvelgdamas besibaigiančius metus, atkreipė dėmesį į Lietuvos Seimo vasarį priimtą įstatymą, draudžiantį mušti vaikus.
Šis straipsnis buvo papuoštas logotipu „Metų šviesos spindulėlis“ – jis reiškia mažus ir šviesius pokyčius visuomenėje. Jų dienraštis per metus paskelbė 24. Į sąrašą pateko tokios naujienos kaip draudimo vairuoti moterims Saudo Arabijoje panaikinimas ir Paryžiaus klimato susitarimas.
Dienraštyje rašoma, kad Lietuvoje anksčiau fizinės bausmės buvo laikomos tėvų teise, tačiau situaciją pakeitė visuomenę sukrėtusi tragedija Kėdainiuose, kai mirė patėvio ir motinos sumuštas keturmetis.
„Lietuvos institucijos žinojo, kad Matas buvo ir anksčiau skriaudžiamas. Bet nieko nebuvo padaryta. Iš dalies šis įvykis pastūmėjo įstatymo priėmimą“, – rašo „Helsingin Sanomat“.
Netgi konservatyvi bažnyčia atsipeikėjo ir nebeaukštino šeimos teisių patiems auklėti vaikus savo nuožiūra. Vasario mėnesį daugumos balsu įstatymas buvo priimtas.
Laikraščio duomenimis, pasaulyje yra 60 valstybių, kuriose draudžiamos fizinės bausmės. Pirmoji jas uždraudė Švedija 1979 metais, Suomija tą padarė antroji 1984-aisiais.
Dienraštis rašo, kad Lietuvoje keletą kartų buvo bandyta uždrausti smurtą prieš vaikus, bet vis nepavykdavo, tačiau po Matuko tragedijos greitai paaiškėjo, kad dauguma pritaria įstatymo reikalingumui.
„Netgi konservatyvi bažnyčia atsipeikėjo ir nebeaukštino šeimos teisių patiems auklėti vaikus savo nuožiūra. Vasario mėnesį daugumos balsu įstatymas buvo priimtas“, – pažymi „Helsingin Sanomat“.
„Matuko likimas buvo paskutinis lašas. Tai labai žiaurus įvykis“, – Suomijos laikraščiui sakė įstaigos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Didžpetrinė. Jos teigimu, tokio įstatymo buvo siekiama nuo 2008 metų.
„Pokyčiai neįvyks per vieną naktį, žmonių požiūris ir kultūra keičiasi lėtai. Bet įstatymas yra labai svarbus žingsnis, nes konkrečiai apibrėžia, kas yra draudžiama. Tai suteikia daugiau informacijos. Dabar ir aplinkiniai žmonės išdrįsta dažniau pranešti apie tai, ką mato ar girdi“, - teigė ji.
Laikraščio straipsnį BNS prašymu išvertė tinklaraštis „Suomiškas ugdymas“.
Seimas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, uždraudžiančias vaikams taikyti fizines bausmes, priėmė vasario 14 dieną. Pasisakantys prieš fizines bausmes argumentuoja, kad jos pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi ir gali paskatinti smurtą. Kritikai laikosi pozicijos, kad tokiu draudimu valstybė pernelyg kišasi į šeimos gyvenimą, o bendrų įstatymų pakanka bausti už pavojų keliantį smurtą.
Apklausos rodo, kad Seimo sprendimui pritaria du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT vasarį atliktoje apklausoje į klausimą, pritaria ar nepritaria, kad taikyti vaikams fizines bausmes būtų uždrausta įstatymu, 30,7 proc. respondentų pasirinko atsakymą visiškai pritariantys, o dar 37 proc. – pritariantys. 12 proc. apklaustųjų tvirtino tokiam įstatymo įvedimui nepritariantys, o tikrai nepritariančių buvo beveik vienas procentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą4
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą18
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...
-
G. Nausėda: Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta pagal planą3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. ...