Parlamentarė penktadienį pranešė, kad steigiamasis partijos susirinkimas galėtų vykti kitų metų pradžioje.

„Kadangi yra daug žmonių, kurie domisi iš įvairių sričių, mes su jais susitinkame, kalbame, ar jie norėtų ateiti į politiką. (...) Naujos partijos branduolys turėtų paaiškėti artimiausiais mėnesiais“, – BNS sakė A. Armonaitė.

„Ko gero, po Naujųjų metų mes galėtume kalbėti apie partijos steigiamąjį susirinkimą, bet tai priklauso nuo žmonių susidomėjimo“, – pridūrė ji.

Ko gero, po Naujųjų metų mes galėtume kalbėti apie partijos steigiamąjį susirinkimą, bet tai priklauso nuo žmonių susidomėjimo.

A. Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius išstojo iš opozicinio Liberalų sąjūdžio, kai partijos Vilniaus skyrius nusprendė ateinančiuose savivaldos rinkimuose dalyvauti kuriant visuomeninį rinkimų komitetą.

Skyrių palikus daliai narių, jis praėjusį savaitgalį įsisteigė iš naujo.

Naują partiją kurianti Seimo narė teigė, kad nesieks pervilioti kuo daugiau narių iš Liberalų sąjūdžio.

„Tikslas tikrai nėra kažką vilioti iš Liberalų sąjūdžio, bet Liberalų sąjūdyje tikrai liko liberaliai mąstančių žmonių. Jiems durys – atviros“, – kalbėjo politikė.

A. Armonaitė į Seimą pirmą kartą išrinkta 2016 metais. Ji taip pat yra dirbusi Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. A. Armonaitė yra buvusi Liberalų sąjūdžio vicepirmininkė.

E. Gentvilas nesibaimina

Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas sako nesibaiminantis Liberalų sąjūdžio byrėjimo, partiją palikusiai parlamentarei A. Armonaitei paskelbus apie naujos politinės jėgos kūrimą.

„Tegul kuria, man jokios staigmenos nėra, seniai portalams, televizijoms sakiau, kad tikslas yra kurti naują partiją, bet pakeliui dar reiktų kaip galima labiau suskaldyt Liberalų sąjūdį. Liberalų sąjūdžio suskaldyt nepavyko, išskyrus Vilniaus skyrių, toliau tegu ieško sėkmės tarp žmonių, Lietuvoje liberaliai nusiteikusių žmonių tikrai daug“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Klausiamas, ar nesibaimina, jog dėl naujai kuriamos partijos gali aptrupėti „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje teisiamo Liberalų sąjūdžio gretos, E. Gentvilas sakė kalbų apie partijos griūtį klausantis jau dvejus metus.

„Aš nutariau nebeatsakinėti į tuos klausimus. Jau dveji metai man sako – jau tuoj subyrės Liberalų sąjūdis. Kaip matote, taip neatsitiko, tai neturiu, ką komentuot. Kam patiko (Vilniaus mero – BNS) R. Šimašiaus žingsniai, skaldant partiją, tas jau prisijungė prie R. Šimašiaus. Daugiau jokių nubyrėjimų čia nėra“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovas.

Iš Liberalų sąjūdžio lapkričio pradžioje išstojusi Seimo narė A. Armonaitė penktadienį pranešė, jog imasi kurti naują politinę partiją. Anot jos, steigiamasis partijos susirinkimas galėtų vykti kitų metų pradžioje.

Paklausa naujai liberaliai partijai yra

Liberalų sąjūdžiui neatsikratant korupcijos šleifo yra paklausa naujai liberaliai partijai, tad parlamentarės Aušrinės Armonaitės šansai sukurti naują politinį judėjimą – pakankamai nemaži, sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėja Jūratė Novagrockienė teigia, kad būtent ideologijos akcentavimas ir gali pakišti koją A. Armonaitei.

Komentuodama A. Armonaitės paskelbtą siekį kurti naują politinį judėjimą R. Urbonaitė tokį žingsnį vadino tikėtu ir logišku, nes be partinės platformos politinė karjera vargiai įmanoma, o „paklausa naujai liberaliai partijai vis dėlto buvo, nes tam tikras vakuumas susidarė po skandalų, susijusių su Liberalų sąjūdžiu“.

„Nusivylimas Liberalų sąjūdžiu didelis, politinės korupcijos šleifas tempiasi iki šiol, jei jie (Liberalų sąjūdis ir kuriama partija – BNS) išlieka visi kaip žaidėjai politiniame lauke, pradeda konkuruoti vieni su kitais, tai reiškia, kaišo pagalius vieni kitiems į ratus, bet vis dėlto aš manau,kad A. Armonaitės šansai su nauju politiniu dariniu yra nemaži, aišku, jei ji nepadarys klaidų“, – pažymėjo R. Urbonaitė.

Anot jos, ypač bus svarbus bus naujos partijos startas: „Labai svarbu, kas bus aplink A. Armonaitę, kokius žmones matysime, nuo to priklausys ir visas partijos įvaizdis, ir jos potencialas, ir galimybės patraukti rinkėjus“.

„Protingai sužaidus tos galimybės nėra tokios ir silpnos“, – reziumavo politologė.

J. Novagrockienės vertinimu, būtent A. Armonaitės akcentuojamas grįžimas prie liberalizmo ideologijos ir gali tapti kliūtimi siekiant naujai partijai įsitvirtinti politiniame lauke.

„Jos siekis atkurti grynąjį liberalizmą ar liberalizmo ideologija paremtą partiją, viena vertus, atrodo idealistinis siekis, kita vertus, – nelabai realistinis. Žiūrint apskritai į kontekstą, tiek Vakarų partijų ideologinius poslinkius, tiek ypač Rytų vidurio Europos šalių ideologinius tapatumus, matome ideologinį išsklidimą“, – BNS sakė politologė.

„Lietuvoje liberaliosios pakraipos žmonių tikrai yra nemažai ir liberalizmui atstovaujančios grynosios partijos nebelieka, nes Liberalų sąjūdis byra ir tikriausiai negrįžtamai, bet kai kurias liberalizmo idėjas deklaruoja ir Tėvynės sąjunga, ypač jaunimas, kad ir Gabrielius Landsbergis pasako ne grynojo tradicinio konservatyvizmo, o liberalizmo idėjų, tokiu būdu gali atsirasti tokia politinė partija, bet klausimas, kiek ji galės įsitvirtinti savo grynuoju pavidalu“, – kalbėjo J. Novagrockienė.

Ji tai pat pažymėjo, kad partijų veikimas visų pirma susijęs su rinkėjų paramos užsitikrinimu, ir nors labiau išsilavinę rinkėjai pasiilgo „tikrumo, tvirtumo, apibrėžtumo, tapatumo, bet dominuojantis rinkėjas yra, kuriam populistiniai pažadai svarbiau, ir kai atsiranda pragmatizmo ir populizmo, lieka vis mažiau vietos ideologijai“.

„Ideologinės krypties partijos kūrimas ir kelia abejonių dėl galimos jos sėkmingos perspektyvos“, – reziumavo J. Novagrockienė.