SAM siekia tapti rajonų ligoninių dalininke | Diena.lt

SAM siekia tapti rajonų ligoninių dalininke

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia tapti rajonų ligoninių dalininke ir įgyti svarų balsą valdant šias gydymo įstaigas.

Seimo opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas tokius sveikatos apsaugos ministro „valstiečio“ Aurelijaus Verygos užmojus vadina antikonstituciniais.

Pats ministras pripažįsta, kad nėra kito būdo, kaip pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą.

Bijo ir dėl privačių klinikų

SAM yra parengusi Sveikatos priežiūros įstatymo pataisas, kuriomis keičiamas sveikatos priežiūros įstaigų valdymas, norima riboti gydymo įstaigų vadovų kadencijas, nustatyti naujus jų atleidimo pagrindus, įtvirtinti reikalavimą skelbti konkursus į tam tikras pareigas.

„Tas projektas yra teisės aktų registre atsiradęs 2016 metų lapkričio 16 dieną, tai yra dvi dienos po šito Seimo priesaikos. Jau iš karto paruošta, suruošta ateiti valdyti ir keisti valstybę. Bet mano manymu, griauti valstybę“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė E. Gentvilas.

Anot jo, jeigu būtų priimti siūlomi pakeitimai, praktiškai visų rajonų ligoninių, kurias įkūrė savivaldybės, dalininku taptų ir SAM.

„Kitaip sakant, valstybė ateina ir tampa dalininku neįnešdama jokio turto, nors esamų ligoninių turto vertė siekia dešimtis milijonų eurų“, – tvirtino liberalas.

Kitaip sakant, valstybė ateina ir tampa dalininku neįnešdama jokio turto, nors esamų ligoninių turto vertė siekia dešimtis milijonų eurų.

„SAM pasako, kad bet kuriuo atveju naujai reformuotoje ligoninėje, viešojoje įstaigoje, valstybė, tai yra SAM, turi turėti balsų daugumą. Ateina ir sako: mes valdysime. Jūs sukūrėte, jūs finansavote, jūs išlaikėte, bet valdysime mes“, – sakė E. Gentvilas.

Jis nuogąstavo, kad vadovaudamasi ta pačia logika SAM gali panorėti perimti ir privačias klinikas.

„Motyvas yra toks – mes skiriame gydymo procesui užtikrinti valstybės lėšų per teritorines ligonių kasas. Taip finansuoja ir privačias visokias klinikas. Tada ir ten gali ateiti nusavinti“, – svarstė Seimo narys.

Pagal projektą, biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliotos valstybės valdymo institucijos: Sveikatos apsaugos ministerija, įstaigos prie Sveikatos apsaugos  ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus  reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija.

Taip pat numatyta, kad valstybė kartu su savivaldybe galėtų būti ir tų ligoninių, kurios turi viešųjų įstaigų statusą, steigėjai, o „valstybės balsas visuotiniame dalininkų susirinkime būtų lemiantis“.

„Mano manymu, čia yra visai antikonstituciniai dalykai“, – teigė parlamentaras.

Savivaldybės neklauso

Sveikatos apsaugos ministras sako, kad pataisos leistų priimti sprendimus dėl ligoninių tinklo.

„To reikia pirmiausia tam, kad ministerija turėtų įrankius formuoti patį (ligoninių) tinklą: skaičiuoti, planuoti, kur reikia konsoliduoti, ką nors plėsti. Žodžiu, turėti laisvesnes rankas priimti sprendimams“, – trečiadienį BNS sakė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

„Mat pagal dabartinę demografinę situaciją, Lietuvoje planuoti stacionarias sveikatos priežiūros paslaugas vienos savivaldybės lygiu nebepakankama. Tiesiog yra per mažai gyventojų, išlaikyti ligonines su vienodomis paslaugomis visur yra sudėtinga“, – pabrėžė jis.

Anot A. Vergygos, tapusi rajono ligoninių steigėja ir dalyvaudama jų valdyme SAM ateityje galėtų įgyvendinti regioninį gydymo įstaigų valdymo modelį, kai ligoninės būtų jungiamos regiono lygiu, kai kelios savivaldybės drauge su ministerija organizuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

Ministras pripažino, kad dabar SAM sunku optimizuoti gydymo įstaigų tinklą šalyje, nes daugelis savivaldybių nepaiso rekomendacijų, nurodymų.

„SAM turi turėti įrankį sprendimams priimti, nes dabar jo tiesiog nėra. Jeigu savivaldybė užsispiria, o tokių atvejų tikrai yra buvę ir ne vienas, pavyzdžiui, su akušerijos-ginekologijos paslaugomis, kurios siejasi su pacientų saugumo klausimais, užsispyrę ima ir finansuoja, ir laiko tokias paslaugas, – tai tikrai nėra gera praktika“, – aiškino SAM vadovas.

Jis atmetė E. Gentvilo argumentus dėl to, kad tapusi ligoninės steigėja ministerija neįneš jokio turto.

„Kur jį reikia įnešti? Mes visi mokame mokesčius, kurie patenka į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, iš jo nuolat mokama už paslaugas. Dalį tų pinigų ligoninės naudoja viskam: infrastruktūrai, atlyginimams, darbuotojams. Mes nuolat prisidedame finansiškai, jeigu žiūrėtume bendrai. Be to, yra valstybės investicijų programos pinigai sudėti į ligonines, europiniai pinigai investuoti. Tas prisidėjimas yra nuolatinis“, – tvirtino A. Veryga.

Su susikompromitavusiu vadovu darbo netektų ir pavaduotojai

Spaudos konferencijoje Seime dalyvavęs Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris taip pat kritikavo siūlymą, kad būtų skelbiami konkursai ne tik į ligoninių direktoriaus, pavaduotojų, vyriausiojo finansininko pareigas, bet ir į sveikatos priežiūros specialistų.

„Surinkti reikiamą kiekį specialistų gydyti rajonuose misija yra labai sudėtinga. Mes ne tik kviesti į konkursą, mes prisikviesti į darbą sunkiai galime“, – teigė jis.

Sveikatos apsaugos ministras BNS sakė, kad šios nuostatos jau atsisakyta, tačiau konkursai į vadovų ir vyr. finansininko pareigas turėtų būti rengiami.

Be to, pagal projektą, jeigu ligoninės vadovas būtų atleidžiamas, darbo drauge netektų ir jo pavaduotojai, net ir nesibaigus jų kadencijai.

„Dabar atėjęs vadovas formuoja komandą negrabiai ieškodamas būdų, kaip atsisveikinti su pavaduotojais, jeigu jie nesutinka savo noru išeiti. Tai nėra gera praktika, manau“, – sakė A. Veryga.

Tuo metu spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Eduardas Pabarčius abejojo, ar toks reikalavimas padidins skaidrumą gydymo įstaigose.

„Jeigu kas nors iš pavaduotojų ar finansininkų ką nors žinos, ar jis bus suinteresuotas informuoti ir ką nors daryti, nes automatiškai visi bus atleisti? Man atrodo, čia su tuo skaidrumu labai stipriai prasilenkiama“, – svarstė jis.

E. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad priėmus minėtas pataisas norima per metus surengti konkursus į vadovaujamas pareigas.

„Mano įžvalga yra vienintelė. Žinant, kad rajoninėse ligoninėse vyr. gydytojai yra dievai, visi žinome, kokią visuomeninę, socialinę reikšmę ir įtaką turi šitie žmonės rajonuose, tai reikia juos nustumti ir pasodinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai lojalius pareigūnus“, – pareiškė liberalas.

Darbo galėtų netekti ir sulaukę įtarimų

Įstatyme taip pat norima įtvirtinti normą, kad ligoninių vadovai, pavaduotojai, vyr. finansininkai privalo būti nepriekaištingos reputacijos.

Anot projekto, tokiais nebūtų laikomi ne tik teisti asmenys, tačiau ir tie, kuriems pateikti įtarimai.

Sveikatos apsaugos ministras tikino, kad tokia nuostata nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo. Anot jo, įtarimų sulaukęs ligoninės vadovas nebūtinai privalo būti iškart atleistas iš darbo.

„Sprendimai gali būti įvairiausi – pradedant nušalinimu baigiant atleidimu, kai jau tikrai aišku, kad yra problema“, – teigė A. Veryga.

Anot jo, tokią normą įrašyti paskatino neigiama patirtis.

„Mes turime dvi tokias ligonines Lietuvoje, kur yra kelerius metus besitęsiančios bylos ir tai su ligoninės valdymu susiję“, – sakė jis.

„Visur galioja protingumo kriterijus. Kiekvieną normą taikant, kas ją betaikytų, šiuo atveju jeigu būtų ministro sprendimas dėl atleidimo ar panašiai, privalės būti įvertintos visos teisinės prielaidos. Priėmus neargumentuotą sprendimą, žmonės grįžta į darbą prisiteisę nesumokėtą atlyginimą“, – aiškino ministras.

V. Sudaris pranešė, kad penkios medikų asociacijos kreipėsi į SAM su prašymu atsisakyti minėtų pataisų, tačiau ministras teigia, jog jos artimiausiu metu keliaus į Vyriausybę.

„Jie buvo pakviesti į diskusiją, galėjo išsakyti savo pastabas, į kai kurias atsižvelgta, bet visų nuostatų atsisakyti tikrai neketiname. Jeigu norime peržiūrėti gydymo įstaigų tinklą, turime turėti ir įrankius, ir galimybes tą padaryti. O tie vadovų nuogąstavimai kitą kartą būna tik iš dalies pagrįsti arba susiję su asmeninėmis baimėmis prarasti pozicijas“, – BNS sakė A. Veryga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

simonas

simonas portretas
Jai naudoja mūsų visų pinigus, turi tai būti padaryta skaidriai , o dabar to nėra todėl turim palaikyti šia reforma :) mažiau pinigų plaus :)

LL

LL portretas
Svarbu ne kas valdys ligonines o kad pinigai gydimo istaigom eitu paskui ligoni o ne per ligoniu kasas skirstomi butu tada gydymo istaigos butu suinteresuotos kuo daugiau ligoniu aptarnaut....o zmones gautu paslaugas ko dabar nera..

Dzūkas, bet ne py....kas.

Dzūkas, bet ne py....kas. portretas
Ale ir britcki šito žūsino morda.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių