Lietuvos parama Moldovai priklausys nuo šios konkrečių darbų, o ir pati šalis nesitiki paramos avansu, sako su naujuoju Moldovos užsienio reikalų ministru Andrejumi Galburu aktualijas telefonu trečiadienį aptaręs Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius.

„Pasakiau, kad mes nuolat rėmėme Moldovą ir ateityje tą darysime, bet ta parama, tiek mūsų, tiek kolegų, priklauso nuo konkrečių darbų, kuriuos Moldovos Vyriausybė turi nuveikti. Tai pirmiausia kova su korupcija, kai pavogtas milijardas iš biudžeto, ir reformos. Kadangi yra labai daug problemų ekonomikos srityje, kai kurių ekspertų vertinimu, apie balandžio mėnesį šalį gali netgi ištikti bankrotas, reikia labai intensyviai dirbti su finansinėmis institucijomis, todėl reikalinga pastovi Vyriausybė“, – BNS apie pokalbį su A.Galburu pasakojo L.Linkevičius.

Ministras sakė Moldovos kolegai pabrėžęs, kad neeiliniai rinkimai sudėtingoje situacijoje esančiai Moldovai nebūtų išeitis, reikia stabilumo ir pozityvių rezultatų probleminėse srityse. „Parama bus sąlygota tų rezultatų, kuriuos Moldovos Vyriausybė parodys“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Iš naujojo Moldovos užsienio reikalų ministro L.Linkevičius sakė išgirdęs, jog jie nesitiki paramos avansu, taip pat deklaruoja siekį tęsti proeuropinį kursą, įvykdyti reformas, dėkoja Lietuvai už  nuolatinį dėmesį Moldovai.

„Moldova ne taip seniai buvo laikoma Rytų partnerystės lydere, ir prieš dvejus metus įsivedė bevizį režimą, vykdė ambicingus infrastruktūros projektus, tai darė su Europos pagalba, taip kad daug gerų darbų buvo nuveikta“, – apie šią šalį sakė L.Linkevičius.

Naujoji Moldovos Vyrausybė prisiekė prieš kelias savaites, šalyje kilus politinei krizei dėl korupcijos skandalo, susijusio su daugiau nei milijardo JAV dolerių (910 mln. eurų) dingimu prieš 2014 metų lapkritį vykusius parlamento rinkimus.

Dėl šio skandalo buvo suimtas ekspremjeras Vladas Filatas, vadovavęs vyriausybei 2009–2013 metais, o per Moldovos sostinę nusirito didžiulių demonstracijų banga.

Tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti Moldova laikoma Vakarų šalių ir Maskvos priešpriešos arena, ypač nuo tada, kai Kišiniovas 2014 metais pasirašė asociacijos su Europos Sąjunga sutartį, nepaisydamas griežto Rusijos nepritarimo.