Diskusijoje, skirtoje Atkurtos Lietuvos tarptautinio pripažinimo bei narystės Jungtinėse Tautose 25-osioms metinėms, jis išsakė pozityvų požiūrį į Ukrainos dedamas pastangas ir pažangą vykdant demokratines reformas. Tačiau, jo nuomone, permainos vyksta per lėtai, o tam didžiausios įtakos turi būtent Rusijos kurstomas karinis konfliktas šalies rytuose. Siekiant ilgalaikių permainų Ukrainoje A.Kwasniewskis mato vienintelę išeitį - keisti tiek Rusijos vadovybės, tiek piliečių požiūrį į kaimyninę šalį.

„Situacija Ukrainoje yra drastiškai trapi. Rusijai konstruojant supergalią Ukrainos reikia labiausiai, ji yra klausimas numeris vienas. Antra, didžiajai daliai rusų, ypač Rusijos vadovams, Ukraina yra dirbtinė valstybė, ukrainiečiai yra dirbtinė tauta - aišku, tai yra absoliuti netiesa (...). Bet kol Rusija demonstruos tokį požiūrį į Ukrainą, bus itin sunku rasti gerą sprendimą“, - sakė A.Kwasniewskis.

Prezidento nuomone, šiuo metu Europoje politinė ir psichologinė situacija yra gerokai blogesnė, nei prieš dešimt ar 15 metų, o vienas esminių faktorių - Rusijos siekis Rytų Europoje „atkurti savo įtakos sritis“. Jis pabrėžė, kad Baltijos šalių situacija yra gerokai palankesnė, nei Ukrainos.

Anot jo, Ukraina po 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos buvo „tikrame demokratijos kelyje“. Jis pats buvo vienas iš Europos Sąjungos (ES) misijos vadovų derybose su Ukraina dėl asociacijos sutarties, tačiau pripažįsta, jog daug vilčių teikęs procesas nebuvo sėkmingas.

„Buvau beveik tikras, kad po Oranžinės revoliucijos turint prodemokratišką vyriausybę Ukraina yra labai gerame kelyje. Deja, Ukraina iššvaistė šias geras galimybes ir laiką (...). Beveik dvejus metus praleidome vykdydami misiją Ukrainoje, remiant Ukrainos asociacijos ES sutartį. Galiausiai, tai įvyko. Bet situacija yra labai nestabili. Atvirai, sunku tiksliai nuspėti, kas įvyks toliau. Mano pasiekimų sąraše Ukrainai skiriama 50 proc., ne 100 proc.“, - teigė A.Kwasniewskis.

Kartu su prezidentu diskusijoje Vilniuje Valdovų rūmuose dalyvavęs kadenciją baigęs Lietuvos vadovas Valdas Adamkus, prisimindamas 2004-uosius, pabrėžė, jog Lietuva ir Lenkija tuomet buvo pirmosios šalys, atsakiusios į Ukrainos pagalbos šauksmą ir dalyvavo tuometinėse valdžios ir opozicijos derybose - jose dalyvavo abu tuometiniai prezidentai.

V.Adamkus kaip esminę problemą sprendžiant dabartinę karinę krizę Ukrainoje įvardija Europos susiskaldymą Rusijos klausimu.

„Aš susirūpinęs net ne tuo, ką daro rusai - tai man visiškai aišku. Bet aš susirūpinęs dėl ES pozicijos, kuri, kiek matau, nesudaro vieningo fronto, yra išsiskaidžiusi (...). Kai kurios šalys jau sako - galbūt peržiūrėkime savo požiūrį, mūsų prisiimtą poziciją ginant tą vieningumo principą. Aš tikiuosi, kad tai tik laikina pozicija ir ES nepasiduos“, - teigė prezidentas.

Jis sutiko su A.Kwasniewskiu dėl būtinybės Europos valstybėms laikytis vieningos pozicijos derybose su Rusija, tačiau pabrėžė, jog sudėtinga pasitikėti šalimi, kuri demonstruoja „radikalią, agresyvią poziciją“.

„Aš nematau pasikeitimų Rusijos toje užsienio politikoje, kuri prasidėjo su carais, pakeitė vardą ir spalvą atėjus komunizmui, o naujoji taip vadinama demokratinė Rusija tik tęsia tą pačią politiką, diriguodama, užsiimdama arogantišką poziciją tarp Europos valstybių. Tai, sakyčiau, iš tiesų ir sukuria nepasitikėjima šalimi, kurios žodžių ar susitarimų negalima priimti (...). Nemanau, kad radikali konfrontacija ir kariniai veiksmai gali išspręsti problemą. Iš tiesų, jei kiltų Trečiasis pasaulinis karas, tai būtų visiškas žmonijos sunaikinimas“, - teigė V.Adamkus.

Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį po to, kai Maskvos remiamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius po ilgų protestų Kijeve buvo priverstas pabėgti iš šalies. Netrukus Rusija pradėjo remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje iki šiol tebevykstančiame konflikte. Karas Donbase, Jungtinių Tautų duomenimis, nusinešė apie 10 tūkst. gyvybių.