Ankstesnės Seimo kadencijos Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) bei dabartinės kadencijos „Tvarka ir teisingumas“ panašios tiek savo frakcijų Seime dydžiu, tiek kontroliuojamomis ministerijomis, tiek prastėjančia situacija prieš Seimo rinkimus. Politologai Lauras Bielinis ir Vincentas Vobolevičius teigia, kad šių partijų silpnėjimo priežastys skirtingos, bet išorinė situacija  išties turi panašumų.

Liberalų ir centro frakcija, susijungusi su Tautos prisikėlimo frakcija, 2010–2012-aisiais Seime turėjo 13 narių. Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ jų dabar turi 11. Tiek LiCS praėjusioje Vyriausybėje, tiek „tvarkiečiai“ dabartinėje valdė Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijas. Tiesa, liberalcentristai tuomet dar turėjo ir sveikatos ministeriją, kuriai 2010–2012 m. vadovavo Raimondas Šukys.

Abi šios politinės jėgos nuo Seimo kadencijos vidurio išgyveno sunkius laikus: liberalcentristų populiarumas buvo menkas ir ilgainiui mažėjęs, tuo metu partija „Tvarka ir teisingumas“, įpusėjus kadencijai, labai blogai pasirodė savivaldos rinkimuose, kai juose gavo tik kiek daugiau nei 60 tūkst. balsų, o tai – skaičius, artimas patekimo į Seimą ribai.

ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas V. Vobolevičius teigia, kad šių partijų silpnėjimo priežastys yra skirtingos, tačiau išorinė situacija – labai panaši.

„Šių partijų likimai klostosi išoriškai panašiai, bet vidinės priežastys yra skirtingos. LiCS ilgai sėkmingai buvo valdžioje kaip vidurio partija, kuri galėjo sudaryti koaliciją su bet kuo – tiek socialdemokratais, tiek konservatoriais. Jų bėda buvo ta, kad, ilgai būdami valdžioje, jie prarado išskirtinumą. Šalia atsirado Liberalų sąjūdis, kuris buvo idėjiškai labai apibrėžtas, aiškus ir nuoseklus, ir tai buvo liberalcentristų nuopuolis.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ – antisisteminė partija. R. Pakso skandalas buvo šios partijos vėjas burėse. Kai kurie rinkėjai įsitikinę, kad R. Paksas būtų buvęs puikus prezidentas, jei jo nebūtų nušalinę. Bet žmonėms reikia ne tik gero, bet ir „galinčio“ kandidato. R. Paksas ilgai neprileidžiamas prie rinkimų, todėl susidaro vaizdas, kad jis negali – štai todėl dalis rinkėjų pradeda ieškoti kito kandidato. Be abejo, didelis smūgis šiai partijai buvo ir V. Mazuronio išėjimas. Būtent dėl to prasideda sunkumai per rinkimus. Nenustebčiau, kad ir kai kurie šios partijos nariai gali pradėti ieškotis geresnių vietų, kaip tai padarė Mazuroniai“, – portalui LRT.lt kalbėjo politologas V. Vobolevičius.

Ar peršoks patekimo į Seimą kartelę?

Politologai L. Bielinis ir V. Vobolevičius svarsto, ar partija „Tvarka ir teisingumas“ turi galimybių kitąmet patekti į Seimą. „Patekimas į Seimą jiems tampa problema, nes jų populiarumas akivaizdžiai smunka dėl jų darbo rezultato, dėl įvaizdžio, taip pat lyderio populiarumo mažėjimo. Visi tie veiksniai daro savo, ir šiai partijai iš tikrųjų šiandien yra problema išlikti Seimo partija“, – LRT.lt tvirtino L. Bielinis.

Pasak V. Vobolevičiaus, ar „tvarkiečiai“ peršoks 5 proc. barjerą, priklausys nuo kelių priežasčių.

„Iššūkis jiems tikrai bus, bet ar jie jį įveiks, priklausys nuo įvairių dalykų, tarkime, kaip bus nuteisiamas V. Uspaskichas; kas vyks su naujomis partijomis – ar nepartiniai susivienijimai virs partija, ar ne; kaip seksis N. Puteikiui, ar jis vykdys gerą kampaniją ir bus patrauklus rinkėjams ir pan.“ – dėstė V. Vobolevičius.
Seimo rinkimai įvyks 2016-ųjų spalio 9 d.