- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo nariai ekspremjeras Andrius Kubilius ir buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys siūlo išskirti tris aukštųjų technologijų ekonomikos prioritetines sritys, kuriose Lietuva gali siekti regioninės ir globalios lyderystės.
Šiuo metu tokiomis aukštųjų technologijų prioritetinėmis sritimis jie siūlo pripažinti informacines technologijas, gyvybės mokslų technologijas (biotechnologijos, farmacija, medicinos inžinerija) ir fotoniką.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seimo nariai A. Kubilius ir D. Kreivys mano, kad pasiremdama geriausia pasauline patirtimi Lietuva iki 2025 metų Šiaurės-Baltijos regione turi įsitvirtinti šių prioritetinių aukštųjų technologijų sričių lyderė, turinti globaliai konkurencingus šių prioritetinių sričių aukštųjų technologijų klasterius.
Tokia vizija akcentuojama A. Kubiliaus ir D. Kreivio parengtame Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projekte.
Jame numatyta, kad aukštųjų technologijų prioritetinių sričių sąrašas turi būti peržiūrimas kas 5 metai ir gali būti papildytas arba pakeistas motyvuotu Vyriausybės siūlymu.
Jeigu norime sparčiai augti, neužstrigti „vidutinių pajamų“ spąstuose, turime šalies ekonomiką orientuoti į aukštųjų technologijų pramonę. Išdrįskime pripažinti, kad būtent čia slypi Lietuvos ekonomikos ateities varikliai.
Įstatymo projekte deklaruojamas tikslas iki 2025 metų pasiekti, kad prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis ir darbo vietų skaičius būtų ne mažiau kaip 4 kartus didesni nei yra 2017 metais.
Projekte kalbama ir apie prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių finansavimą. Pagal projektą, iki 2025 metų kiekvienais metais studijų ir mokslinių tyrimų finansavimui prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų skiriama 15-30 proc. daugiau lėšų nei prieš tai buvusiais metais.
Vyriausybei siūloma užtikrinti, kad, pradedant nuo 2018 m. liepos 1 d., ne mažiau kaip 80 proc. „Sumanios specializacijos“ strategijai finansuoti numatytų ES struktūrinės paramos lėšų bus skiriama programoms ir projektams, susijusiems su prioritetinėmis aukštųjų technologijų sritimis ir šių sričių Kompleksinių plėtros programų finansavimu.
Pagal siūlomą įstatymo projektą „Sumanios specializacijos“ strategija - tai „Vyriausybės patvirtinta valstybės paramos (ES fondų lėšomis) moksliniams tyrimams ir inovacijoms strategija“.
A. Kubilius ir D. Kreivys mano, kad valstybės politiką prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse formuoti, įgyvendinti ir prižiūrėti turi vienas ministras ir jo valdoma ministerija.
Eltai jie sakė, kad galėtų būti įkurta nauja, pavyzdžiui, Aukštųjų technologijų ministerija. Todėl įstatymo projekte siūloma Vyriausybę įpareigoti iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriose būtų nustatyta, kuri jau veikianti arba naujai įsteigiama ministerija turi įgyvendinti parengto įstatymo nuostatas.
Daugelis tarptautinių ir Lietuvos ekspertų kritiškai vertina dabartinę situaciją Lietuvoje, teigdami, kad šios politikos formavimo ir įgyvendinimo sandara yra per daug fragmentuota, atsakomybė išbarstyta tarp kelių ministerijų ir institucijų, todėl trūksta intelektualinio, politinio ir administracinio potencialo koncentracijos, kuri yra būtina norint išplėtoti kelias prioritetines aukštųjų technologijų ekonomikos sritis. Įstatyme yra siūloma atsakomybę už reikalingos politikos formavimą sutelkti vienoje reformuotoje arba naujai įsteigtoje ministerijoje, o atsakomybę už tokios politikos įgyvendinimą sutelkti naujoje Vyriausiojo mokslininko agentūroje“,- sako įstatymo projektą parengę A. Kubilius ir D. Kreivys.
Pagal projektą, valstybės ekonominę politiką prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse įgyvendina prie atsakingos ministerijos įsteigta Vyriausiojo mokslininko agentūra. Agentūra būtų steigiama sujungiant aukštųjų technologijų politikos srityse veikiančias institucijas (arba jų padalinius).
Įstatymo projekte taip yra nustatoma prievolė kiekvienais metais Vyriausiojo mokslininko agentūrai pateikti ataskaitą Vyriausybei ir Seimui ir atsiskaityti apie šiuo įstatymu apibrėžtos aukštųjų technologijų ekonomikos plėtros pažangą, atsiskaitant už pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) pasiekimą.
Įstatymo projekto rengėjai siūlo pavesti Vyriausybei iki 2018 m. kovo 1 d. parengti ir pateikti Seimui svarstyti Vyriausiojo mokslininko agentūros įstatymo projektą, kuriame turi būti numatyta, kad tokia agentūra turi pradėti veikti nuo 2019 m. sausio 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas8
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo15
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą4
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...