Rengtis blogiausiam tikintis geriausio – to galima linkėti Lietuvai minint pirmas kruvino konflikto Ukrainoje metines. Šios šalies pavyzdys tik priminė, kad informacinis karas – tai pirmas etapas, su kuriuo nesusitvarkius gerokai lengviau įsiveši kitos hibridinio karo formos.

Individuali strategija nepadės

Minint pirmas Maidano pradžios metines, penktadienį Lietuvos šaulių sąjunga surengė tarptautinę konferenciją apie pilietinę gynybą hibridiniame kare.

Daugiausia dėmesio šia tema mūsų šalyje dabar skiriama Rusijos propagandai – itin paveikiam geopolitiniam įrankiui. Juk karas Ukrainoje taip pat neprasidėjo vieną konkrečią dieną – informacinės atakos, gyventojų smegenų plovimas vyko kelerius metus.

Neretas, pastebėjęs tokių apraiškų Lietuvoje, susigundo pareikšti, kad rusiškas informavimo priemones reikia uždrausti. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius mano, kad informaciniuose karuose cenzūra nepriimtina.

"Jeigu kalbama apie draudimus, arba, tiesiai šviesiai – cenzūrą, gali būti tam tikrų pažeidimų. Europinėje erdvėje yra aiškiai surašyta, kokie pažeidimai žiniasklaidoje yra draudžiami: smurto provokavimas, karo kurstymas ir panašiai", – sakė N.Maliukevičius.

Jo teigimu, Vladimiras Putinas turi savotišką informacijos geopolitiką, ypač kalbant apie energetiką. Šis įrankis yra gausiai finansuojamas ir griežtai kontroliuojamas, sukelia karų ir konfliktų, tad atsako strategiją turėti reikia. "Tačiau ji negali būti individuali Lietuvos strategija. Net negali būti individuali Baltijos šalių strategija. Ji turi būti vakarietiška. Reikia suprasti savo ribotumą. Mes vieni tokios masinės Rusijos propagandos neįveiksime", – teigė N.Maliukevičius.

Ranka liūne

Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento planavimo karininkas, kapitonas Aurimas Navys pažymėjo, kad kariai mokomi pirmiausia identifikuoti grėsmę, tuomet pagal jos mastą paruošti veiksmų planą ir tada jį vykdyti, kad grėsmė būtų sumažinta arba sunaikinta.

"Natūralu, kad, jeigu įkišome ranką į liūną, reikia ją kažkaip ir ištraukti. Šiuo atveju aš manau, kad Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida yra ta ugnis, kuri dega. Tai ištraukime tą ranką ir tada diskutuokime, kaip būtų geriau daryti su kitais kanalais. Juolab kad Prezidentė siūlė Seimui labai puikų įstatymą, kuris buvo kažkaip keistai suprastas", – savo nuomonę dėstė kariuomenės atstovas.

Pasak A.Navio, kiekvienas Lietuvos pilietis yra vienodai svarbus, nepaisant jo tautybės. Ir kiekvienas pilietis turėtų žinoti, kaip elgtis ir kieno pusėje stovėti. Taip pat ir žiniasklaida – jeigu ji yra pilietiška ir atstovauja visuomenės normoms, pati žinos, kokią poziciją ginti, įsitikinęs A.Navys.

Svarbi ir neginkluota gynyba

Prezidentė Dalia Grybauskaitė konferencijoje pabrėžė, kad kare Ukrainoje, kaip ir kiekviename kitame kare, žūsta žmonės ir griaunami gyvenimai. Šis karas kitoks tik tuo, kad yra slepiamas, iki šiol neigiamas ir bandomas maskuoti propaganda. "Tokį karą renkasi tie, kurie bijo kovos lauke iškelti savo vėliavą. Tie, kuriems gėda nusiimti kaukes. Kurie savo kėslams pagrįsti neturi jokių argumentų", – sakė Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, greta aukštos karinės parengties reikia išlaikyti aukštą parengtį ir ginantis nuo informacinių atakų, kibernetinių išpuolių, diplomatinių provokacijų ar ardomosios pogrindinės veiklos.

"Galingiausias Lietuvos ginklas yra jos žmonių pasirengimas ginti savo žemę ir laisvę. Turime kalbėti apie aktyvų visuomenės neginkluotą dalyvavimą valstybės gynyboje. Kiekvieno mūsų indėlis gali būti įvairus: nuo atsparumo propagandai ir kibernetinės erdvės stiprinimo iki transporto ar aprūpinimo organizavimo. Mūsų sutelktumas ir pasirengimas atremti agresiją yra efektyviausias atgrasymas. Tai bus žinia kiekvienam agresoriui, kad čia – mūsų namai ir mes juos ginsime", – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Ruošėsi kruopščiai

Kaip sakė Estijos karininkas, NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro direktoriaus pavaduotojas pulkininkas Aivaras Jaeskis, Lietuvai, kaip ES ir NATO narei, tiesioginės grėsmės dabar nėra, tačiau budrumo prarasti nereikėtų. Europos parlamento narys Antanas Guoga konferencijoje ragino būti kuo geriau pasiruošus ir šalies karinio pasirengimo pavyzdį siūlė imti iš Izraelio.

Šiuo metu dažnai šnekant apie hibridinį karą, istorikas Vytautas Jokubauskas ragina nepamiršti, kad ne vieną tokį jau esame pralaimėję. O ar dabar dedame bent panašiai tiek pastangų pasiruošti kaip anksčiau?

Nepriklausomybės kovos, pokario partizaninis pasipriešinimas ir sovietinė okupacija yra patirtys, iš kurių dabar turėtume mokytis, mano istorikas. Jo teigimu, tarpukariu Lietuva nuosekliai rengėsi, buvo vykdomi kariniai pratimai, kurių metu analizuoti sovietų armijos puolimo scenarijai, rūpintasi prieštankinės ir priešlėktuvinės gynybos stiprinimu, įsakyta atitraukti amunicijos sandėlius. Vadovybė buvo priėmusi sprendimą sovietų agresijos atveju priešintis ir trauktis į Vokietiją. Kariuomenė buvo pasiruošusi mobilizuotis ir pasiruošti žygiui per 30 valandų. "Bendras parengtas atsargos karių skaičius buvo įspūdingas – apie 250 tūkst. žmonių, iš jų daugiau kaip 5 tūkst. karininkai. Lietuvos šaulių sąjunga vienijo apie 88 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų", – sakė V.Jokubauskas.

Šalia mokomųjų mobilizacijų, praktikoje tikrinamų operacijų planų, teorinių štabų mokymų, daug nuveikta dėl materialaus kariuomenės aprūpinimo. Tad 1940 m. Lietuvos kariuomenė turėjo puikią standartizuotą ginkluotę ir amunicijos atsargų.

Iki okupacijos buvo siekiama sušaulinti tautą. Pirmiausia buvo tikslas kuo daugiau piliečių pritraukti į Lietuvos šaulių sąjungą. Antra, norėta kiekvieną lietuvį išmokyti naudoti ginklą. Ir trečia, ugdyti patriotizmą diegiant šaulišką dvasią. "Pastarasis uždavinys buvo laikomas prioritetiniu, nes net puikiai aprūpintas ir kariškai parengtas pilietis negins savo šalies, jeigu neturės patriotinio nusiteikimo", – sakė V.Jokubauskas. Visą tarpukarį vykdytas šaulių rengimas partizaniniam karui.

Žinia, lemiamą akimirką istorija pasuko visai kita vaga.