- Giedrė Baltrušytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant Juodojo kaspino dienai, Lietuvos ypatingasis archyvas pristato Lietuvos laisvės lygos „Moralinį ultimatumą Sovietų Sąjungos vyriausybei“.
Archyvo KGB dokumentų skaitykloje Vilniuje jau galima patyrinėti ir šį dokumentą, ir sovietų okupuotų Baltijos šalių disidentų pasirašytą memorandumą, ir Lietuvos laisvės lygos vadovų nuotraukas.
„Moralinis ultimatumas Sovietų Sąjungos vyriausybei“ ir 45 pabaltijiečių pasirašytas memorandumas išliko Antano Terlecko, Juliaus Sasnausko ir Algirdo Statkevičiaus KGB bylose. A. Terlecko vadovauta Lietuvos laisvės lyga buvo viena pirmųjų organizacijų, pradėjusi viešai skelbti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir Vokietijos protokolus dėl Baltijos valstybių pasidalijimo.
„Kitais metais mes minėsime Lietuvos laisvės lygos įsteigimo 40-metį. Lietuvos laisvės lyga buvo pati radikaliausia neginkluota antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Jos įkūrėjas yra Laisvės premijos laureatas A.Terleckas. Ši organizacija yra mums reikšminga, svarbi tuo, kad ji kėlė viešai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą, reikalavo paskelbti Molotovo ir Ribentropo 1939-ųjų metų slaptuosius susitarimus ir panaikinti jų padarinius Lietuvai“, – sakė Lietuvos ypatingojo archyvo Lietuvos komunistų partijos dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.
Artėjant sovietų ir nacių suokalbio 40-mečiui, 1979-aisiais, Lietuvos laisvės lygos aktyvistai išplatino 80-ies mašinraščio puslapių „Moralinį ultimatumą Sovietų Sąjungos vyriausybei“ ir „Baltijos chartija“ kartais vadinamą 45 pabaltijiečių memorandumą, pasirašytą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos disidentų, tarp kurių buvo ir pats Andrejus Sacharovas.
Jungtinės Tautos ir tarptautinė bendruomenė buvo raginamos išlaisvinti pavergtas Baltijos tautas, paskelbti Molotovo–Ribentropo paktą niekiniu ir likviduoti jo padarinius – išvesti iš Baltijos valstybių okupacinę kariuomenę.
„Šis moralinis ultimatumas Sovietų Sąjungos vyriausybei gal yra mažiau žinomas. Pirmiausia galbūt todėl, kad jis yra labai platus dokumentas, ne vieno lapo, ne dviejų lapų, jis buvo paskelbtas antisovietinėje nelegalioje spaudoje. Jis buvo orientuotas į Sovietų Sąjungos vyriausybę ir galbūt plačiau užsienyje jis nepasklido. Bet savo reikšme jis be abejo nenusileidžia 45 pabaltijiečių memorandumui“, – teigė N. Maslauskienė.
Remdamasis memorandumo argumentais, Europos Parlamentas 1983-iųjų sausio 13-osios dienos rezoliucijoje pasmerkė Baltijos valstybių okupaciją ir aneksiją bei paragino tarptautinę bendruomenę pripažinti jų teisę į laisvą apsisprendimą.
Patyrinėti „Moralinį ultimatumą“, 45 pabaltijiečių memorandumą ir Lietuvos laisvės lygos vadovų nuotraukas visuomenė gali Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skaitykloje ir internete.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi25
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų7
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...
-
Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių4
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku siūlo skirti Arvydą Pocių. ...