Tačiau opozicijos atstovai vis garsiau kalba apie viešai neskelbiamus šios komisijos tikslus. „Šiuo metu Lietuvoje yra likusios dvi „šventosios“ partijos – konservatorių ir „valstiečių“. Akivaizdu, kad komisijos darbas nebus nukreiptas „valstiečių“ veiklai tirti“, – LRT.lt sako Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Po to, kai „valstiečių“ lyderis, Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis prakalbo, esą šios kadencijos Seimo ir teisėsaugos bendradarbiavimas kaip niekad glaudus, konservatorių lyderis parlamentaras Gabrielius Landsbergis visoms teisėsaugos institucijoms išplatino laišką.

Jame jis klausia, ar pareigūnai suteikė kokios nors kriminalinės žvalgybos ar kitokios informacijos, kuri nėra prieinama kitiems politikams, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui R. Karbauskui arba kitiems Seimo valdančiosios koalicijos politikams? Kodėl ši informacija buvo suteikta šiems asmenims? Kokiais teisiniais pagrindais ši informacija suteikta?

Šiuo metu didžiausios „valstiečių“ bėdos – krentantys reitingai ir nesugebėjimas  sutelkti Seimą svarbiems balsavimams.

„Jeigu valdančios koalicijos lyderiams, Seimo komitetų ar komisijų vadovams pateiktoje informacijoje yra kalbama apie politikų nusikalstamos veikos požymius, kodėl dėl šios informacijos faktų nėra iškart atliekami ikiteisminiai tyrimai arba ta informacija nėra perduodama Generalinei prokuratūrai tirti, o su tos informacijos turiniu pirmiausiai yra supažindinami valdančiosios koalicijos politikai“? – klausė teisėsaugininkų G. Landsbergis, prašydamas drąsiai ir sąžiningai atsakyti į šiuos ir kitos jo klausimus.

Kam reikalinga politinė archeologija?

Parlamentaras Povilas Urbšys, ilgai dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, įsitikinęs, kad Seimo nariai neturėtų užsiimti politine archeologija: „Kam  ji reikalinga? Juk nebepakeisime to, kas įvykę prieš dešimtmetį ar seniau. Jei matome, kad kokiuose nors įstatymuose yra spragų ir landų korupcijai bei piktnaudžiavimui, privalome tuos teisės aktus taisyti“.

Jam taip pat užkliuvo tai, kad V. Bako inicijuota komisija pradėjo darbą, nepateikdama klausimų, į kuriuos sieks tyrimo metu atsakyti: „Pirmą kartą Seimas patvirtino komisiją, nesuformuluodamas klausimų ir suteikdamas jai galimybę pačiai nusistatyti tyrimo taikinius. Tarkim, dabar komisija užsimojo išanalizuoti finansinių grupuočių įtaką įmonei „Lietuvos geležinkeliai“. O kodėl tuomet nebandoma išsiaiškinti, kaip Lietuvoje veikia farmacininkai, statybų verslas, informacinių technologijų firmų atstovai? Juk ne paslaptis, kad bet kurioje verslo srityje yra susidariusios tam tikros grupuotės, kurios siekia įtakos politikams. Jeigu naujoji komisija lies tik tam tikras verslo sritis, kyla klausimas – kodėl.“

P. Urbšys įsitikinęs, kad į pradėtus teisėsaugos tyrimus politikai kištis neturėtų, nes, išmindžiojus kokios nors svarbios bylos „daržą“, pareigūnams labai sunku, o kartais – jau net nebeįmanoma išsiaiškinti tiesą.   

Seimo nariai gali padėti teisėsaugai?

„Jeigu Seimo nariai turi pageidavimų (sudaryti kokią nors komisiją) ir tai neprieštarauja Seimo statutui, tai nematau problemų. Juk jie to nedaro darbo sąskaita Seime arba savo apygardose. Tai ko mes čia gailimės“? – svarstė R. Karbauskis, kalbėdamas apie V. Bako komisijos sudarymą.  

Vertindamas jos siekį išsiaiškinti, kodėl „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvuose sumontuota Rusijoje gaminta įranga, jis teigė manąs, kad reikia politikų įsikišimo, siekiant išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko ir kas tai padarė.

„Teisėsauga turi gauti signalą, kad kažkas negerai. Gal tos teisėsaugos institucijos, kurios turėtų tai ištirti, nesupranta, kad tokie dalykai gali būti grėsmė nacionaliniam saugumui?“ – kėlė klausimus R. Karbauskis.

Jis teigė neįžvelgiąs jokių problemų dėl to, kad parlamentarai, legaliai iš teisėsaugos gavę kokios nors svarbios informacijos, imasi tyrimų.

„Ar tokiu atveju reikėtų apsimesti, kad niekas nieko nesupranta? Gal galima būtų kreiptis į prokuratūrą, bet, manau, teisingas ir tas kelias, kuriuo nuėjo NSGK (sudarant specialiąją komisiją – LRT.lt)“, – teigė R. Karbauskis.

Ji neneigė, kad tos komisijos iš esmės norėjo tik jo vadovaujama „valstiečių“ frakcija Seime ir esą tai galėjo lemti glaudūs kai kurių politikų santykiai su verslo atstovais.

„Mane labai nustebino G. Landsbergio reakcija. Aš kalbėjau ne apie tai, kad mes iš teisėsaugos gauname kažką specialaus. Juk jie (konservatoriai – LRT.lt) irgi gaudavo informacijos. Baimės kyla, ir aš tai matau. Pats Gabrielius, kaip liudininkas, yra apklaustas Eligijaus Masiulio byloje. Nežinia kuria linkme tas tyrimas pakryps. Gal to baiminamasi?“ – svarstė R. Karbauskis.

Neveiklumą „valstiečiai“ pridengs galimu skandalu?

G. Landsbergis tvirtino neįžvelgiąs valdančiųjų „valstiečių“ pastangų gerinti Seimo įvaizdį visuomenės akyse ir nuraminti ją: „Šiuo atveju sukurta komisija tam, kad savo neveiklumą jie galėtų pridengti skandalu. Ir dar susidaro įspūdis, lyg tą procesą diriguotų kažkokia gudri ranka.“

Konservatorių lyderis taip pat teigė pastebįs ženklų, kad tomis specialiosiomis komisijomis gali būti siekiama šantažuoti parlamentarus bei partijas ir taip  valdyti visą Seimą.

Šiuo metu Lietuvoje yra likusios dvi „šventosios“ partijos – konservatorių ir „valstiečių“.  Akivaizdu, kad komisijos darbas nebus nukreiptas „valstiečių“ veiklai tirti.

„Šiuo metu didžiausios „valstiečių“ bėdos – krentantys reitingai ir nesugebėjimas  sutelkti Seimą svarbiems balsavimams. Juk mes siūlėme premjerui Sauliui Skverneliui apibrėžti svarbiausias pertvarkas ir esame pasiryžę jas paremti. Vietoj bendro darbo inicijuojamos komisijos ir teroro bei šantažo priemonėmis siekiama priversti žmones balsuoti taip, kaip reikia „valstiečiams“, – neslėpė apmaudo G. Landsbergis.

Liks viena „šventa“ partija?

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas neatmetė galimybės, kad NSGK vadovas ėmėsi iniciatyvos kurti specialiąją komisiją tam, kad būtų panaudota ta operatyvinė informacija ar medžiaga, kurios  teisėsaugininkams nepakanka pradėti arba užbaigti ikiteisminius tyrimus: „Sudarius specialiąją komisiją Seime, atsiranda galimybė gauti tą medžiagą. Tuomet pasižiūrės, kas tai per medžiaga, ir spręs, ką daryti. Deja, tokia – valdančiųjų prerogatyva.“

Liberalas teigė manąs, kad V. Bako inicijuotos komisijos darbas į kažką specialiai nutaikytas, tik kol kas neaišku, į ką.

„Šiuo metu Lietuvoje yra likusios dvi „šventosios“ partijos – konservatorių ir „valstiečių“.  Akivaizdu, kad komisijos darbas nebus nukreiptas „valstiečių“ veiklai tirti. Taip pat abejoju, ar sulauks komisijos dėmesio tie socialdemokratai, kurie liko dirbti su „valstiečiais“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Kodėl politikai dubliuoja teisėsaugininkų darbą?

Vertindamas naujos specialiosios komisijos sudarymą Seime, politologas Algirdas Krupavičius atkreipė dėmesį, kad politikai  neturėtų dubliuoti teisėsaugos institucijų darbo.

„Kartais tų komisijų atsiradimas primena vežimo statymą prieš arklį, lygiagrečiai tiriant tai, ką tiria teisėsaugininkai. Tų  komisijų veiklos rezultatai retai būna akivaizdūs arba padidinantys politikų veiklos skaidrumą. Pirmiausia, tos komisijos turėtų būti sudaromos tam, kad atsakytų į kažkokius konkrečius klausimus“, – pabrėžė A. Krupavičius, siūlydamas Seimo nariams atlikti tyrimą, kokios naudos per visą Seimo istoriją nuo nepriklausomybės atkūrimo yra davusios įvairios specialiosios komisijos.