Pabėgėliai

„Spręsdami pabėgėlių krizę, pradėjome matyti solidarumą. Esu įsitikinęs, kad reikia daugiau solidarumo. Bet taip pat žinau, kad solidarumas turi būti savanoriškas, jis turi ateiti iš širdies, jis negali būti primetamas jėga“. Tai gali liudyti švelnėjančią Briuselio poziciją dėl privalomų pabėgėlių kvotų perskirstymo tarp Europos Sąjungos šalių. Lietuvos Vyriausybė iki šiol laikėsi tarpinės pozicijos diskusijoje dėl pabėgėlių – sutiko su Briuselio numatyta kvota, bet atmetė siūlymus, kad kvotos būtų privalomos. Lenkija ir kitos Vyšegrado šalys atsisako priimti pabėgėlius pagal kvotų sistemą, o su migrantų antplūdžiu susidūrusios Pietų Europos šalys ir jas palaikanti Vokietija pasisakydavo už privalomą kvotų sistemą. J.C.Junckerio pastabos didele dalimi atitinka dabartinės Lietuvos Vyriausybės poziciją, bet dar neaišku, ar jos virs realiais sprendimais.

Darbuotojų komandiravimas

„Komisija ir toliau palaiko savo pasiūlymus Darbuotojų komandiravimo direktyvai. Vidaus rinkoje Rytų Europos darbuotojai negali būti išnaudojami, jiems negali būti taikomi žemesni socialiniai standartai. Europa nėra Laukiniai vakarai, bet socialinės rinkos ekonomika“. Tai rodo tvirtą paramą „vienodo atlygio už vienodą darbą toje pačioje vietoje“ principui, jam priešinasi skurdesnė Rytų Europa. Lietuvos Vyriausybė nuogąstauja, kad priėmus direktyvą Lietuvos įmonės prarastų konkurencinį pranašumą, kurį turi dėl mažesnių atlyginimų. Briuselis ir Vakarų europiečiai, ypač Beneliukso šalys, sako, kad komandiruotiems darbuotojams mokamas mažesnis darbo užmokestis nei vietos darbuotojams lemia nesąžiningą įmonių konkurenciją.

Federalizmas

„Turiu atsižvelgti į mūsų sąjungos abu demokratijos lygius, abu jie vienodai svarbūs. Mes nesame Jungtinės Europos Valstijos. Mūsų Europos Sąjunga yra daug sudėtingesnė“. Pastaraisiais metais didžiosiose Europos šalyse sustiprėjus euroskeptiškoms nuotaikoms, J.C.Junckeris kalbos įžangoje kelis kartus pabrėžė valstybių narių svarbą, bet susilaikė nuo tiesioginės ES institucijų kritikos. Tai gali būti vertinama kaip tam tikras bandymas įsiklausyti į balsus, kad ES elito remiama gilesnės integracijos idėja neatitinka daugelio europiečių lūkesčių, o nerenkami Briuselio biurokratai atitrūko nuo paprastų piliečių.

Junkcerio investicijų planas

„Investicijos reiškia darbo vietas. Šiandien siūlau padvigubinti mūsų investicinio fondo trukmę ir galią“. J.C.Junckeris pasiūlė iki 2022 metų padvigubinti svarbų ES investicijų planą iki 630 mlrd. eurų ir taip paskatinti ekonomikos augimą. Lietuva į šią iniciatyvą kol kas žiūrėjo daugiau skeptiškai, bet pastaruoju metu susidomėjimas auga, todėl Lietuva gali pasinaudoti siūlomais instrumentais.

Tarptautinė prekyba

Savo kalboje J.C.Junckeris nepaminėjo derybų dėl laisvos prekybos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis. Tai gali rodyti, kad jis asmeniškai prarado viltį šiemet pasiekti susitarimą. Apklausų duomenimis, lietuviai ES yra tvirčiausi šios sutarties rėmėjai, susitarimą tvirtai remia ir Lietuvos Vyriausybė. Susitarimo žlugimą Lietuvos Vyriausybė vertintų kaip nesėkmę – tiek dėl prarastų galimybių verslui, tiek dėl geopolitinės reikšmės, nes tai sumažintų Amerikos buvimą Europoje.

Pasienio apsauga ir karinė sąjunga

„Turime žinoti, kas kerta mūsų sienas (...). Taip pat turėtume siekti, kad kariniai ištekliai būtų bendri, kai kuriais atvejais priklausantys ES. Ir, aišku, visiškai suderinami su NATO“. J.C.Junckeris išsakė tvirtą paramą bendrai ES pasienio tarnybai ir griežtesniam ES išorės sieną kertančių asmenų tikrinimui. Nors šie pasiūlymai teikiami reaguojant į pabėgėlių krizę, Lietuva tikisi, kad jie gali padėti sustiprinti Lietuvos sienos apsaugą su Rusija ir Baltarusija. Europos Komisijos vadovas taip pat paragino glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje ir įsteigti bendrą ES operacijų štabą. Lietuva ES karinės sąjungos idėją vertina atsargiai, nuogąstaudama, kad ji nesusilpnintų NATO ir JAV įtakos.