E. Jovaiša neatmeta galimybės, kad mokytojai ministerijoje sutiks Kalėdas

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša neatmeta galimybės, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) likę mokytojai ten sutiks Kalėdas.

Prognozuoti, kada bus priimtos skubos tvarka prezidentės Dalios Grybauskaitės Seimui teiktos įstatymų pataisos ir poįstatyminiai aktai E. Jovaiša nesiryžo, primindamas įstatymų priėmimo procedūras, kurioms reikia laiko.

Vis dėlto E. Jovaiša viliasi, kad matydamos konkrečius žingsnius profsąjungos priims atsitinkamus sprendimus.

„Protingų finansinių galėjimų ribose padarysime viską, kad mokytojų balsas būtų išgirstas, nors jis nuo seno yra labai gerai girdimas“, - sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.

Nesieksiąs tapti švietimo ministru

Paklaustas, ar pats siekia tapti švietimo ir mokslo ministru, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas sakė tokių siekimų tikrai neturįs. „Viską savo gyvenime jau esu pasiekęs“, - juokavo E. Jovaiša ketvirtadienį, po prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su švietimo profsąjungų atstovais, ekspertais, švietimo bendruomenės nariais.

D. Grybauskaitės įsitikinimu, Lietuvos ateitį lemianti švietimo reforma turi tapti bendru telkiančiu darbu, todėl netoleruotinas Vyriausybės abejingumas stebint keturias savaites trunkantį pedagogų streiką, imituojant derybas ir vilkinant laiką. Ieškoti sprendimų ir susitarti privalo abi pusės, nes šioje situacijoje įkaitais tapo vaikai ir jų tėvai.

Šalies vadovė, nelaukdama Vyriausybės žadėtų darbo grupių išvadų ir atsižvelgdama į ekspertų išsakytas mintis, laikydamasi Konstitucijos nustatytų įgaliojimų ribų, skubos tvarka teikia Seimui įstatymų pataisas, kurios palengvins etatinio apmokėjimo įgyvendinimą ir neleis manipuliuoti mokytojų darbo užmokesčiu.

D. Grybauskaitės inicijuojamose pataisose siūlomi trys esminiai dalykai. Tai - aiškesnė ir paprastesnė etatinio darbo užmokesčio struktūra. Antra - lengvesnis etatinio apmokėjimo taikymas mokyklose. Trečia - galimybė mažinti atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų.

Atsižvelgus į Pasaulio banko bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, apibrėžus pedagogų darbo valandų paskirstymo principus, sistema taps paprastesnė ir skaidresnė, sumažins įtampą ir išsaugos pagarbą mokytojams bei jų tiesioginiam darbui.

Pataisomis siekiama užkirsti kelią švietimo įstaigų vadovams piktnaudžiauti dirbtinai perskirstant pedagogų darbo krūvius ir diskriminuojant atskirus mokytojus.

Prezidentė pabrėžė, kad įstatymų iniciatyva siekia padėti Vyriausybei ir švietimo bendruomenei įgyvendinti pertvarką. Teikiami įstatymų pakeitimai Švietimo ir mokslo ministerijos turėjo būti padaryti išryškėjus pirmiesiems etatinio apmokėjimo įgyvendinimo nesklandumams.

„Vyriausybės atsakomybė ir kompetencija - kuo greičiau priimti aiškius sprendimus dėl trumpalaikio ir ilgalaikio švietimo sistemos finansavimo didinimo bei jo išdėstymo perspektyvos, nes būtent Vyriausybė pagal Konstituciją turi išimtinius įgaliojimus formuoti biudžetą”, - po susitikimo cituota prezidentė.

Papildomų pinigų Vyriausybė neplanavo

Kaip pabrėžė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša, mokytojų reikalavimams įgyvendinti prireiks „tam tikrų finansinių įdėjimų, kurių Vyriausybė nebuvo planavusi 2019 metais“.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (ŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas dėkojo prezidentei už parodytą iniciatyvą išeiti iš aklavietės ir skubos tvarka inicijuojamų įstatymų keitimų.

„Aktyviai dalyvausime procese, kuris padėtų išspręsti ginčą“, - sakė A. Navickas.

Pasak jo, streikas bus tęsiamas, mokytojai vertins siūlymus, stebės, kaip Vyriausybė atsilieps į prezidentės raginimą ieškoti būdų keliamoms problemoms spręsti.

„Prezidentė norėtų kad kuo greičiau būtų nutrauktas streikas. Tikimės artimiausiu metu pamatyti realius sprendimus, nes ir mums rūpi greičiau tęsti ugdymo procesą“, - sakė LŠDPS vadovas.

Kaip skelbė ELTA, trečiadienio rytą streiką inicijavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga mokytojų vardu kreipėsi į prezidentę užtarimo, teigdama, kad situacija peržengia nesiskaitymo su vienos profesijos žmonėmis ribas.

Streikuojantys mokytojai prezidentės prašė įvertinti situaciją.

ELTA primena, kad neterminuotas švietimo darbuotojų streikas prasidėjo pirmadienį, lapkričio 12 dieną, 5 mokyklų pedagogų streiku.

Preliminariais duomenimis, streiką pajuto iki 16 tūkst. mokinių. Tokį skaičių trečiadienio vakarą pateikė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Pasak ŠMM, streikuojančių mokytojų mažėja. Trečiadienį streikavo apie 1385 (3,1 proc.) pedagogų. Ketvirtadienį streikuosiančių pedagogų gali būti apie 1350.

Gruodžio 5 dieną streikavo 75 švietimo įstaigos (apie 3,8 proc.). Tęsė streiką 73, prisijungė 2, nutraukė irgi 2. Aštuoniolikoje švietimo įstaigų streikuoja po 1-3 pedagogus.

Ketvirtadienį, preliminariais duomenimis, streikavo 75 švietimo įstaigos. Tęsė streiką 71, prisijungė 4, nutraukė irgi 4 įstaigos.

Lietuvoje yra apie 2 tūkst. švietimo įstaigų, dirba apie 45 tūkst. pedagogų.

Streiką inicijavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja atsisakyti absurdiškos darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 val. skirta kitiems darbams. Taip pat reikalaujama 20 proc. didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Dėdulei iš tvartelinio Smolnio jau sapnuojasi revoliucija...

Na streikas

Na streikas portretas
streiku bet ponai jau perlenkia lazdą. Patys nežino ko nori

Nerijus

Nerijus portretas
Del didesnio atlyginimo manau, kad ne vienas ir apsigyventu ministerijoje.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių