- Vilius Petkauskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė penktadienį Vilniuje, tikriausiai paskutinį kartą eidama Lietuvos prezidento pareigas, priims Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
Nors šiemet mūsų šalyje lankėsi gausus žinomų politikų ir monarchų būrys, Vokietijos ir Lietuvos vadovių bičiulystę iliustruoja tai, kad A. Merkel kol kas vienintelė aukščiausio lygio Vakarų Europos vadovė, radusi laiko apsilankyti Lietuvoje.
Simboliška, kad, minint visų trijų Baltijos šalių valstybingumo šimtmečius, Vokietijos kanclerė vizitui pasirinko ne Rygą ar Taliną, o Vilnių. Tiesa, Rukloje dislokuoti ir NATO batalionui vadovaujantys Vokietijos kariai tikriausiai padėjo A. Merkel apsispręsti. Analogiškiems būriams Latvijoje ir Estijoje vadovauja, atitinkamai, Kanados ir Jungtinės Karalystės (JK) kariškiai.
Vokietijos ir Lietuvos vadovių bičiulystę iliustruoja tai, kad A. Merkel kol kas vienintelė aukščiausio lygio Vakarų Europos vadovė, radusi laiko apsilankyti Lietuvoje.
Trečią kartą mūsų šalyje viešėsiančios A. Merkel ir Lietuvos prezidentės darbotvarkėje dominuos klausimai susiję su Europos Sąjunga, NATO ir pastaraisiais metais sužydėjusiu dvišaliu bendradarbiavimu. Lietuvoje sparčiai kuriasi Vokietijos automobilių pramonės milžinai, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“.
Tačiau tvirčiausiai Lietuvos prezidentę ir A. Merkel sieja ištikimybė ES. Baltijos šalys beveik vienintelės regione nekaišioja autoritarizmo ir antiimigracinių pagalių į Briuselio ratus. Netgi priešingai - demonstruodama diplomatinį palankumą, šių metų birželį D. Grybauskaitė tikino, kad, esant reikalui, Vilnius ir Berlynas pasirašys dvišalę sutartį, kuri leistų iš Lietuvos į Vokietiją nelegaliai iškeliavusius pabėgėlius grąžinti į mūsų šalį. Apie panašius susitarimus su Lenkijos ar Vengrijos vadovais A. Merkel galėtų tik pasvajoti.
Europoje prieglobsčio ieškančių pabėgėlių tema kaitina ir pačių vokiečių kraują - šie nėra patenkinti daugiau nei milijonu jų šalyje įsikūrusiu svetimšalių. Sprendimas plačiai atverti šalies duris stipriai atsirūgo A. Merkel. Po pastarųjų Vokietijos parlamento, Bundestago, rinkimų, dalį dešiniųjų balsų susirinko nacionalistinė „Alternatyva Vokietijai“ partija, o kanclerei prireikė 171 dienos, kad savo Krikščionių demokratų partijai rastų vietą Vyriausybėje. Todėl kiekvienas sąjungininkas šiuo metu itin svarbus.
D. Grybauskaitė savo ruožtu susitikimo metu bandys įtikinti A. Merkel, kad ketinimai mažinti ES struktūrinių fondų paramą pavyzdinėms Bendrijos nariams nebūtų teisinga. Juolab, kad mūsų šalies ūkininkai iki šiol gauna vienas žemiausių išmokų ES, o parama kitiems projektams, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Lietuvai buvo pažadėta dar stoviniuojant ant narystės slenksčio.
Ne paskutinėje politikių darbotvarkės vietoje atsidurs ir JK išstojimo iš ES klausimas. Nors stipriai su JK susiję Vokietijos automobilių gamintojai ne kartą piktinosi priešiška Bendrijos derybininkų retorika, A. Merkel leido suprasti, kad ES vienybė Berlynui, skirtingai nei „Nord Stream 2“ projekto atveju, yra svarbesnė.
Kaip ir Lietuvos prezidentė, A. Merkel šalies vadovės pareigas eina jau paskutinę, ketvirtąją, kadenciją. Oficialaus limito, kiek kartų paeiliui politikas gali tapti kancleriu, Vokietijos teisinė sistema nenumato, tačiau analitikai neabejoja, kad 2021 m. šalis bus subrendusi permainoms. Todėl nesvarbu, kas kitąmet pakeis D. Grybauskaitę, - pasigirti laiko pertekliumi kuriant tvarų ryšį su viena svarbiausių Lietuvos užsienio partnerių negalės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją7
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti59
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...