„Ši organizacija toliau padės Lietuvai savo ekspertais, ekspertinėmis žiniomis reformuoti mūsų šalį, padės mums vystytis greičiau, suteiks kokybės ženklą mūsų valstybei“, – pirmadienį po susitikimo su EBPO generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria (Anchelu Gurija) kalbėjo D. Grybauskaitė. Jos pasisakymo įrašą išplatino prezidentės spaudos tarnyba.

EBPO vadovas sakė, kad tapusi organizacijos nare, Lietuva galės prisidėti kuriant standartus, o kitos organizacijos narės galės pasimokyti iš Lietuvos.

„Lietuva nuo šiol bus tarp šalių, kurios kuria, plėtoja ir pritaiko standartus, o ne šalis, kuri pritaiko kitų sukurtus standartus. Tapsite proceso dalimi, diskusijų dalimi, tačiau svarbiausi, kad EBPO šalis nuo šiol galės daug ko išmokti iš Lietuvos“, – po susitikimo kalbėjo A. Gurria.

Derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo prieš trejus metus. Lietuva įvykdė visas esmines reformas ekonomikos augimui skatinti ir žmonių gerovei stiprinti. Gegužės pabaigoje EBPO Ministrų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą dėl Lietuvos narystės. Lietuva taps 36-ąja šios organizacijos nare.

D. Grybauskaitės teigimu, derybos vyko palyginti sparčiai.

„Trys metai tokių tiesioginių derybų yra labai didelis tempas, ši organizacija nepratusi, kad būtų taip greitai suderėta narystė. (...) Juo labiau, kad galimybių langas tapti nare užsidarinėja, nes žinome, kad kai kurios šios organizaijos narės bent laikinai nebenori plėstis, todėl manau, kad mes labai laiku baigėme derybas“, – teigė Lietuvos vadovė.

EBPO buvo įsteigta 1961 metais, siekiant paspartinti tarptautinį ekonomikos atsigavimą ir prekybinius ryšius tarp valstybių, stiprinti socialinę žmonių apsaugą.

Trys svarbiausios temos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Prancūzijoje susitiks su šalies prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu).

Prancūzijos vadovas rengia bendrus pietus trijų Baltijos šalių vadovams ir trumpiems pokalbiams asmeniškai priims kiekvieną iš jų. BNS pristato tris svarbiausias susitikimų temas:

ES reikalai.

Susitikime daug dėmesio turėtų būti skirta E. Macrono planams reformuoti ES. Jis gilesnės integracijos planus žada pristatyti iki birželio kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Lietuvos valdžia iš principo remia gilesnę ES integraciją, laikydama tai dar vienu saugumo garantu, bet kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis nepritaria E. Macrono planams kurti bendrą euro zonos biudžetą ar Finansų ministeriją. Lietuviams ir kitiems Rytų europiečiams kelia nerimą prancūzų iniciatyvos judėti link vienodesnių atlyginimų ir mokesčių, nes tai gali pakenkti šalies konkurencingumui. D. Grybauskaitė per susitikimą taip pat turėtų išsakyti Lietuvos lūkesčius dėl būsimo 2021–2027 metų ES biudžeto.

Saugumas.

Dabar NATO batalione Lietuvoje tarnauja apie 300 Prancūzijos karių, o Lietuva Prancūzijos prašymu išsiuntė 39 karius į Jungtinių Tautų misiją Malyje. Baltijos šalys nori užsitikrinti pastovesnį prancūzų buvimą regione. Prancūzija kviečiama prisidėti prie Lietuvos iniciatyvos sukurti ES greitojo reagavimo kibernetines pajėgas. Prancūzija yra viena iš tvirčiausių bendros ES gynybos politikos rėmėjų ir propaguoja ES „strateginės autonomijos idėją“. Lietuva prisidėjo prieš šios iniciatyvos, bet diplomatai sako esantys pasirengę stabdyti tuos žingsnius, kurie galėtų dubliuoti NATO ar kenkti JAV buvimui Europoje.

Kultūra.

Trijų Baltijos šalių ir Prancūzijos prezidentai Orsė muziejuje Paryžiuje atidarys tarptautinę parodą „Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Joje bus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petras Kalpoko, Antano Žmuidzinavičiaus, kitų kūriniai. Ši paroda rengiama Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmečio minėjimo proga. Jai buvo rengtasi kelerius metus.