Šanchajuje vykstančioje Kinijos importo parodoje atidarydama prekybos ir investicijų forumą D. Grybauskaitė pabrėžė, kad matant ekonomikos lėtėjimo ženklus bendras Europos ir Kinijos tikslas turėtų būti „suvienyti pastangas stabdant protekcionizmo plitimą pasaulyje“, taikantis į esmines prekybos karų sukeltos įtampos, „produkcijos pertekliaus ir nesąžiningos konkurencijos“ priežastis.

„Europos Sąjungai yra labai svarbus Kinijos įsipareigojimas sukurti patrauklesnę, atvirą aplinką investicijoms – tai svarbu derantis dėl prekybos sutarties su Kinija. Svarbu užbaigti šią prekybos sutartį kiek įmanoma greičiau, užtikrinant, kad užsienio verslas jaustųsi laukiamas ir saugus čia, taip pat stiprinant intelektualinės nuosavybės apsaugą“, – sakė D. Grybauskaitė.

Anot jos, Kinijos atsivėrimas svarbus ne tik Europai, bet ir šiai valstybei, taip pat pasauliniam ekonomikos augimui. Lietuvos vadovė  pabrėžė, kad investicijų skaidrumas turi būti „aukščiau už bet kokios verslo grupės interesus“.

„Skaidrumas, įstatymų viršenybė, griežtas tarptautinių sutarčių laikymasis – tai turi būti esminiu dalyku naujų investicinių santykių aplinkai“, – akcentavo D. Grybauskaitė.

„Korumpuoti kapitalo srautai neturėtų būti laukiami nė vienoje pasaulio valstybėje – ne tik čia ar mūsų šalyse“, – pridūrė ji.

Kinija importo paroda bando sušvelninti kritiką, kad vengia atverti savo rinką ir proteguoja tik savo įmones. Parodoje dalyvauja keliolikos valstybių vadovai, daugiau nei 2800 įmonių iš 130 pasaulio valstybių ir regionų, tarp jų ir Lietuvos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Kinija tarp eksporto partnerių užima 25-ą vietą. Pagal importą Kinija yra trylikta. Pernai Lietuvos eksportas į Kiniją augo 50 proc. – tai siekė 180 mln. eurų. Tuo pat metu importo iš Kinijos apimtys viršijo 820 mln. eurų.

Dalis pareigūnų nerimauja, kad Kinijos investicijos į Lietuvą gali atnešti nepageidaujamą politinę įtaką, o Pekino išskirtinis dėmesys Rytų Europai skaldo ES vienybę.