Pasirašė politinę deklaraciją

Prezidentės teigimu, socialinis saugumas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos prioritetas. Kai daugiau nei 23 proc. visos ES gyventojų patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką, žmonių gerovei užtikrinti svarbios ir kiekvienos valstybės, ir visos Europos pastangos.

Geteborge pagrindinių ES institucijų vadovai pasirašė deklaraciją dėl socialinių teisių stiprinimo ES. Tai politinis sutarimas aukščiausiu lygiu skirti daugiau dėmesio socialiniam saugumui visoje ES ir skatinti būtinas reformas valstybėse narėse. Lietuvai tai reiškia galimybę siekti daugiau struktūrinių fondų lėšų socialinėms reikmėms derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto.

Tačiau, šalies vadovės teigimu, Europos Sąjunga gali tik padėti spręsti skurdo, socialinės atskirties, nedarbo problemas, nes didžiausia atsakomybė už žmonių gerovę lieka ant vyriausybių pečių. Todėl politinė Geteborgo deklaracija yra ir paraginimas Lietuvos vyriausybei neatidėlioti būtinų pertvarkų švietimo, sveikatos apsaugos srityse, užtikrinti neįgaliųjų įtraukimą į darbo rinką, užbaigti pensijų reformą, stiprinti kovą su šešėliu, didinti užimtumą šalinant kliūtis smulkiajam ir šeimos verslui.

Prezidentės iniciatyva Seimui jau pateiktos profesinio mokymo ir užimtumo įstatymo pataisos, kurios užtikrins kokybiškesnį ir lankstesnį ūkio poreikius atitinkančių kompetencijų ugdymą. O tai padės žmonėms įgyti naujų ir tobulinti turimas kvalifikacijas bei išlikti konkurencingiems darbo rinkoje.

Nuo narystės ES pradžios Lietuvos ekonominė gerovė pagal BVP vienam gyventojui jau pasiekė 75 proc. Bendrijos vidurkio, tačiau net 40 proc. mūsų šalies žmonių mažas pajamas ir žemą pragyvenimo lygį laiko svarbiausia šalies problema.

„ES naujajame septynerių metų biudžete bus galima daugiau europinių pinigų ir struktūrinių fondų nukreipti ne į asfaltą, o į žmonių gerovę“, - penktadienį transliuotame interviu LRT radijui sakė prezidentė.

Pristatė Lietuvos patirtį

Antrajame pagal dydį Švedijos mieste Geteborge susirinkę ES šalių vadovai aptaria, kaip švietimas ir kultūra gali prisidėti prie ES vertybių apsaugos. Susitikime ypatingas dėmesys skiriamas kovai su melagingomis naujienomis ir antieuropine propaganda, todėl šalies vadovė Europos lyderiams pristatė ir Lietuvos patirtį.

Prezidentės teigimu, Lietuva puikiai supranta propagandos žalą valstybei, žino, kaip su ja kovoti, ir šia patirtimi dalijasi su kitomis ES šalimis.

Būtent Lietuvos iniciatyva prieš 2 metus ES buvo įkurtos strateginės komunikacijos komandos, kurios padeda atpažinti melagingas naujienas ir išsklaidyti propagandos mitus.

Pavyzdžiu Europai tampa ir pilietiška Lietuvos žiniasklaida, kuri pati imasi iniciatyvos šviesti ir saugoti žmones nuo melo. Po Lietuvos mokyklas keliaujantys žurnalistai, padedantys jauniems žmonėms atpažinti propagandą, drauge su pasauline informacijos milžine „Google“ kuriama pažangi „melagingų naujienų gaudyklė“, operatyvi reakcija į propagandos mitus ir jų dekonstravimas internetinėje erdvėje – tai svarbiausia Lietuvos gynybinė linija informaciniame kare.

Lietuvos viešąją erdvę saugo ir strateginės komunikacijos padaliniai valstybės institucijose, kurie fiksuoja informacines atakas ir padeda žiniasklaidai jas atskleisti.

Prezidentė pabrėžė, kad tokio susitelkimo bei sąmoningumo reikia ir visos ES mastu.

Su įžūliu melagingų naujienų antplūdžiu susiduria ne tik Lietuva, bet ir Jungtinė Karalystė, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, kitos Europos šalys. Todėl itin svarbu, kad ES kultūros ir švietimo iniciatyvos gintų ES vertybes ir padėtų stiprinti Europos žmonių atsparumą melui. Tam būtina investuoti į tikslines kultūrines programas, skirti daugiau lėšų kovai su propaganda, stiprinti ES padalinius, padedančius atpažinti ir paneigti melagingas žinias.

Geteborge kalbama ir apie ES švietimo politiką. ES vadovai tariasi, kaip sustiprinti ir išplėsti jau 30 metų veikiančią „Erasmus“ studijų mainų programą. Naujame daugiamečiame ES biudžete šiai programai norima skirti dvigubai daugiau lėšų – beveik 30 mlrd. eurų. Lietuva taip pat siekia, kad mainų galimybių turėtų ne tik studentai bei dėstytojai, bet ir mokytojai.

„Erasmus“ programos teikiama galimybe mokytis ir dėstyti užsienio universitetuose jau pasinaudojo per 40 tūkst. Lietuvos studentų ir 16 tūkst. dėstytojų.